LB teigimu, e. mokėjimų rinka auga, tačiau joje dominuoja tik dešimtadalis įstaigų.

„Praėjusiais metais sektorius dalyvių skaičiumi šiek tiek sumažėjo, tačiau šį pokytį atsveria kokybinis sektoriaus augimas. Metų pabaigoje visos įstaigos laikėsi nuosavo kapitalo reikalavimų, o tai rodo didėjančią brandą“, – pranešime sakė LB Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų priežiūros skyriaus vadovas Denas Jonas Gadeikis.

Pasak LB, dešimt didžiausių įstaigų pernai uždirbo 368 mln. eurų, arba 60 proc. visų sektoriaus pajamų, tuo metu 10-ties pagal mokėjimo operacijų sumą didžiausių įmonių apyvarta pasiekė 101 mlrd. eurų – 66 proc. visos apyvartos.

Rinkoje pernai buvo 30 įstaigų, kurių operacijų suma viršijo 1 mlrd. eurų, jos sudarė ketvirtadalį visų rinkos dalyvių, jų bendra apyvarta – 92 proc. visos rinkos apyvartos.

Beveik 18 proc. pagal operacijų sumą sudarė įstaigos, renkančios komunalines ir kitas įmokas, po 6 proc. –  teikiančios tik mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugas.

Banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 119 licencijuotų e. pinigų ir mokėjimo įstaigų (76 ir 43), per metus bankas išdavė tris naujas licencijas, dar dviejų įstaigų išplėtė. Devynių įmonių licencijos buvo panaikintos, 12 leista įsigyti.

Anot banko, 2024 metų pabaigoje visos įstaigos vykdė nuosavo kapitalo reikalavimus, tačiau aštuonios „balansavo ties leistina riba“.