Pereiti į pagrindinį turinį

Diskusijos dėl MMA: siūloma laukti rudens, verslas bijo bankrotų, profsąjungos už didinimą

Lietuvos bankui pareiškus, kad minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc., tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo jam siūlant atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą, Trišalė taryba antradienį nutarė dėl MMA didinimo diskutuoti toliau.

freepik.com nuotr.

Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.

Verslo atstovai mano, kad svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į blogiausią galimą scenarijų, kiti yra griežtesni ir sako, kad dabar apie MMA didinimą diskutuoti negalima, nes dalis verslo bankrutuotų.

Tuo metu profesinių sąjungų atstovai tikino, jog MMA privalo didėti, sprendimo atidėti negalima, o minimalią algą galima būtų peržiūrėti du kartus per metus.

Sutarta, kad dėl MMA apskaičiavimo formulės, neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) prilyginimo MMA toliau diskutuos tarybos Darbo ginčų komisija. Tam pritarė Vyriausybės ir darbdavių atstovai, o profsąjungos siūlė šių klausimų nesvarstyti.

Lietuvos bankas siūlo sprendimą priimti atsargiai 

Lietuvos bankas teigia, jog minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau tuo pat metu nurodo, jog dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo palaikytų atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar didinimą dalimis.

Banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė sakė, kad toks MMA dydis apskaičiuotas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę ir siūloma nuo jos nenukrypti, tačiau ji taip pat įspėjo, kad jei ekonomika lėtėtų, MMA didinimas galėtų sukelti papildomų iššūkių.

„Siūlome formule remtis ir toliau, nematome svarių priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti. Tačiau matome, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis, ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas. Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, galbūt sprendimą priimti vėliau metų eigoje ar ieškoti kitų variantų, kaip apsisaugoti šiek tiek nuo rizikų ir spėti įvertinti pokyčius ekonomikoje, jei jie pradėtų pildytis “, – Trišalės tarybos posėdyje antradienį sakė K. Tamoševičienė.

Pasak jos, rudenį, tikėtina, situacija bus aiškesnė dėl karo Ukrainoje, Vakarų sankcijų Rusijai poveikio, žaliavų kainų, pandemijos padėties, todėl sprendimas būtų labiau pamatuotas.

„Dėl MMA didinimo dalimis – mums patiems diskutuojant banko viduje tarp galimų variantų buvo ir tokia mintis, kad galėtų būti dalinis didinimas nuo sausio, o kita dalis matant ekonominę situaciją nuo metų vidurio ar antro ketvirčio ir panašiai“, – kalbėjo ji.

Anot LB atstovės, jei ekonominė situacija suprastėtų, MMA didinimas sukeltų didesnių sunkumų verslui, didintų nedarbą ar paveiktų verslo konkurencingumą.

„Aukštos infliacijos ir infliacinių lūkesčių kontekste MMA didinimas gali šiek tiek prisidėti papildomai prie kainų augimo“, – sakė Lietuvos banko atstovė.

Ministerijos sutiktų sprendimą pavėlinti, peržiūrėti formulę

Finansų ministerija mano, kad sprendimas dėl MMA turėtų būti priimtas rudenį, kai bus atnaujintos makroekonominės prognozės ir bus aiškesnė šalies ekonomikos ir finansų situacija.

„Vyriausybės sprendimai būtų labiau pamatuoti, jei jie būtų priimami rudenį, matant aiškesnę ekonominę perspektyvą, viešųjų finansų paveikslą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio klausimas, biudžeto derybų dalis, Vyriausybės apsisprendimo klausimas rudenį, tai sprendimai turėtų būti šiame neapibrėžtame kontekste pamatuoti, atsargūs ir labai gerai pasverti“, – posėdyje sakė viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Jis taip pat kalbėjo, kad ministerija sutiktų diskutuoti dėl MMA skaičiavimo formulės tobulinimo – pasak viceministro, kyla klausimų, ar formulė yra tinkama aukštos infliacijos kontekste.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė posėdyje taip pat teigė, jog ministerija siūlytų į formulę įtraukti produktyvumo kriterijų. Anot jos, MMA didinimas turėtų būti atliekamas įvertinant visas rizikas.

„Matome, kad spartus atlyginimų augimas ilguoju laikotarpiu tolygiai neaugant darbo našumui, jis didina rizikas konkurencingumui, veikia įmonių finansinę būklę“, – teigė viceministrė.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas kalbėjo, kad dabartinė formulė yra gera.

Verslas MMA augimą vertina atsargiai

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas kalbėjo, kad svarstant MMA didinimą reikėtų atsižvelgti į blogiausią galimą scenarijų. Be to, apie pokyčius jis siūlė kalbėti tik peržiūrėjus formulę.

„Bankas nėra tvirtai įsitikinęs dėl savo prognozių, vien dėl to, kad rekomenduoja būti atsargesniems ir priimti gal dalinį variantą laikotarpio prasme, tai vis tik reikėtų tada atsižvelgti į galimą blogiausią scenarijų, nes mes dabar orientuojamės į optimistinį, kad nieko čia nenutiks ir viskas vystysis, kaip iki šiol“, – sakė S. Gailiūnas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis apie MMA didinimą diskutuoti negalima – tai, anot jos, daliai verslo lemtų bankrotą.

„Atsižvelgiant į dabartinę infliaciją, MMA didinimas gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotams. (...) Nežinau, kaip verslas galės kitais metais išgyventi“, – sakė ji.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė sakė, kad darbdaviai į atlyginimų peržiūrėjimą žiūri atsargiai, ji taip pat pabrėžė, kad darbo našumas turėtų būti įtrauktas į MMA apskaičiavimą.

Profesinės sąjungos: MMA būtina didinti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kalbėjo, kad MMA privalo augti, o dydžio apskaičiavimo formulė neturi būti keičiama. Anot jos, darbuotojų atlyginimai ir produktyvumas nėra susiję, jis didėtų verslui didinat investicijas.

„Matome prielaidas, kad reikia didinti MMA ir tikrai ženkliu dydžiu, nes kitos išeities nėra. Ir pritariame Lietuvos bankui – nematome priežasčių, kodėl reikėtų formulę keisti“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis svarstė, kad galbūt MMA reikėtų peržvelgti dažniau, pavyzdžiui, du kartus per metus.

„Gal per vidurį metų galima paskirstyti augimą, tai būtų lankstumas ir darbuotojams būtų gerai“, – posėdyje sakė R. Garuolis.

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas kalbėjo, kad MMA būtina didinti, kad kuo mažiau žmonių liktų skurde.

Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis svarstė, kad sprendimo nereikėtų atidėti. Anot jo, išaugus kainoms menksta perkamoji galia, o sprendimo atidėjimas gali padidinti sąstingį.

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų