Kelerius metus iki Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvoje didžiules gamyklas statė pasaulinio masto gigantai iš Amerikos, Vokietijos ir kitų šalių. Rusams pradėjus atvirą karą Europoje, naujos užsienio įmonės į Lietuvą iš esmės nebeateina.

„Nuo karo pradžios esančios įmonės, kurios jau yra Lietuvoje, plečia veiklą, stato naujus cechus ir net naujas gamyklas. Bet jei kalbėtume apie užsienio investuotojų naujas, plyno lauko investicijas, tai per paskutinius trejus metus girdėjau tik apie vieną“, – komentavo Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Kas baido užsienio investicijas nuo Lietuvos, dabar matyti kaip ant delno. Rusija su Baltarusija baigė pratybas „Zapad“. Skambios antraštės, kad rusai žvangina ginklais prie Lietuvos, gąsdina investuotojus.

„Zapad 2025“ karinės pratybos / Scanpix nuotr.

„Nenoriu sakyti, kad neįmanoma, pritraukti naujų investicijų mūsų ekonomikoje, bet tikrai sudėtingiau“, – pripažino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Verslas tikėtųsi, kad pavojingą kaimynystę Lietuva kompensuotų palankiomis sąlygomis, tačiau sako, kad valdžia tik prikūrė papildomų traumų.

„Šiais metais, matyt, investiciniam klimatui buvo didžiausia trauma – mokesčių reforma. Kai apmokestinome daugiausiai uždirbančius. Kitaip tariant, tai yra talentai, kurie visiškai mobilūs, galintys dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. Tikrai taip investiciniam klimatui nepadėsime“, – akcentavo R. Valiūnas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kai socialdemokratai dar prie Gintauto Palucko pakėlė mokesčius, patys neslėpė – tai lėtins ekonomiką.

„Ar reikia to siekti, ieškant kompromisų – tiesiog būtina“, – tuomet pripažino Vilija Blinkevičiūtė.

Lietuvos bankas mini dar vieną mokesčių reformos žalą – pusę procento didės infliacija, augs kainos.

„Mokestiniai pakeitimai turės mažesnį poveikį ekonomikai, bet didesnį poveikį infliacijai, kainų augimui 2026 metais“, – aiškino G. Šimkus.

Lietuvos bankas pablogino prognozę, kaip augs Lietuvos ekonomika, bet reikalai vis tiek geri. Šiemet numatomas 2,7 proc. BVP augimas, kitąmet – 3,2 proc. Tai vienos geriausių prognozių Europoje.

„Jau kurį laiką prognozuojame, kad ekonomika ateinančiais metais augs apie 3 proc.“, – priminė Lietuvos banko vadovas.

Dar vienas nuo mūsų nepriklausantis veiksnys Lietuvos ekonomikai – Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Kas turės didesnį poveikį Lietuvos ekonomikai, ilgalaikį poveikį – tai JAV muitai“, – pabrėžė G. Šimkus.

Prognozuojama, kad dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų Lietuvos BVP lėtės apie 0,3 proc. Bet net ir tai turi šviesią pusę – daugumai kitų Europos šalių muitai smogs skaudžiau, todėl Lietuva turės pranašumą.

Donaldas Trumpas / Scanpix nuotr.

Neįkvepiančios žinios turintiems ar planuojantiems imti būsto paskolą. Dabar EURIBOR siekia šiek tiek daugiau nei 2 proc. Bankai dar prideda nuo pusantro iki dviejų procentų maržą. Palūkanos greičiausiai nebemažės.

„Esame galbūt labai arti pabaigos, galbūt jau atėjo pabaiga. Tą parodys ateities duomenys“, – prognozavo Lietuvos banko vadovas.

Seniai žinoma Lietuvos ir visų Vakarų bėda – dėl mažo gimstamumo mažėja gyventojų, o kartu ir darbuotojų. Tačiau Lietuvos bankas skelbia naują aliarmą – daugėja nebenorinčių dirbti.

„Išaugo žemos ir vidutinės kvalifikacijos žmonių nedarbas. Išaugo jaunimo nedarbas“, – vardijo G. Šimkus.

Ir čia jau matomas politikų darbo brokas.

„Galų gale reikia pažvelgti į socialinių pašalpų mokėjimo tvarką. Ne paslaptis, kad piktnaudžiaujama – žmonės, kurie galėtų eiti dirbti, neina, nes ir taip pakankamai gerai gyvena“, – įsitikinęs Investuotojų forumo valdybos pirmininkas.

A. Strumilos / BNS nuotr.

Daug lozungų apie regionų stiprinimą. Krūvos biudžeto pinigų išleidžiama bedarbius išmokyti naujų profesijų, bet už valstybės lėšas jie dažnai lieka bedarbiai.

„Tai, kokie darbuotojai yra šalies darbo rinkoje, vis labiau neatitinka to, ko reikia ekonomikai“, – apibendrino Lietuvos banko vadovas.

Anot Lietuvos banko, nesureagavus dabar bus tik blogiau.

„Jeigu užsisuks ratas ir prasidės nedarbo augimas, didesnis nei buvo pastaraisiais metais, turėsime problemų“, – įspėjo Seimo narė Gintarė Skaistė.

Panašu, kad vėluojama dar nuo praėjusios konservatorių Vyriausybės, kai į Lietuvą pradėta kviesti dešimtys tūkstančių imigrantų užsieniečių, nors šalyje daugėja nedirbančių lietuvių.