Neseniai naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, jog Prancūzijos aplinkos ministras Nicolas Hulotas pareiškė, kad palmių kirtimas aliejaus gavybai daro nepataisomą žalą ekologinei sistemai tose šalyse, kur jos auga. „Mes užkirsime galimybę per biodegalus importuoti miškų naikinimą į Prancūziją“, – sakė jis.

Didžiausio Europoje biodyzelino gamintojo „Avril Group“, degalams gaminti daugiausia naudojančio Prancūzijoje auginamus rapsus, vadovo Jeano-Philippe'o Puigo manymu, Prancūzijos pavyzdys turėtų būti pritaikytas europiniu lygmeniu.

Lietuviška žaliava – rapsai

Kaip teigė Lietuvos biodegalų asociacijos vadovas Mindaugas Palijanskas, Lietuvoje dyzelinius degalus, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus pagrindu gaminamas dyzelinas, parduoda tik Suomijos bendrovė „Neste“. Lietuvos gamyklose gaminami biodegalai naudojant riebalų rūgščių metilo esterį (RRME), gaunamą iš rapsų.

Biodyzeliną Lietuvoje gamina bendrovės „Mestilla“ ir „Rapsoila“ (gamybos pajėgumai siekia apie 140 tūkst. tonų), o bioetanolį – „Biofuture“ ir „Kurana“ (gamybos pajėgumai – apie 60 tūkstančių tonų).

Pasak M. Palijansko, Lietuvos įmonės „Rapsoila“ bei „Mestilla“ biodegalus gamina iš mūsų šalyje užaugintų rapsų. Skirtingai nei palmių miškų kirtimas, rapsų auginimas nedaro jokio žalingo poveikio aplinkai, be to, turi teigiamą ekonominį poveikį: žaliava užauginama ir produkcija pagaminama vietoje – trumpesnė tiekimo grandinė, pakankami kiekiai žaliavos ir produkcijos sandėliuojami Lietuvoje, nesudėtinga gamybos kontrolė ir auditas. Taip pat gerinamas šalies importo ir eksporto balansas ir tuo pačiu kaupiamas rezervas, nes tiek gamyba, tiek žaliava yra Lietuvoje.

Taigi iš rapsų auginimo darbo ir pajamų gauna Lietuvos ūkininkai, mūsų šalies pramonės įmonės bei sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje.

Europos Komisija nusiteikusi ryžtingai

Norvegija – pirmoji šalis pasaulyje, priėmusi sprendimą neįsigyti viešųjų pirkimų būdu biodegalų su palmių aliejumi. Kaip rašoma tinklalapyje „ePure Daily Press Review“, šis sprendimas pagrįstas tuo, jog biodegalų su palmių aliejumi gamyba daro net kelis kartus didesnę neigiamą įtaką aplinkai nei iškastinis kuras, nes naikinami didžiuliai palmių plotai Indonezijoje ir Malaizijoje. Europos Parlamentas taip pat patvirtino ataskaitą dėl Palmių aliejaus ir atogrąžų miškų naikinimo.

Balandžio mėnesį Europos Komisija yra įpareigota imtis reguliavimo, pagal kurį nuo 2020 metų palmių aliejaus nebeliktų degalų rinkoje. Tuo tarpu rapsų ir saulėgrąžų aliejaus, pagaminto iš Europoje užaugintų kultūrų, naudojimas biodegalams gaminti ir toliau bus skatinamas.

Panašu, jog biodegalams, kuriems naudojamos palmės, lemta išnykti jau netolimoje ateityje, nežiūrint visų privalumų, kuriuos ne visai sąžiningai nuolat bando pabrėžti jų gamintojai.

Toli nuo Lietuvos – masiniai palmių kirtimai

Palmių aliejaus pagrindu gaminant biodegalus naudojamas netvarus palmių aliejus ir šalutiniai palmių produktai – palmių atliekos. Mokslininkams didžiausią rūpestį kelia tai, jog skirtingai nei deklaruojama, naudojant palmes labai lengva „sukurti“ atliekas – sugadinti gerą produktą ir paskui pavadinti tai atliekomis.

Kaip nurodoma tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ tinklalapyje, tokie procesai vyksta labai didele apimtimi ir lemia didžiulių miškų plotų naikinimą daugiausiai Malaizijoje ir Indonezijoje. Didžiausias pasaulyje palmių aliejaus vartotojas ir biodegalų su palmių aliejumi gamintojas yra „Neste Oil“, užimantis 69 proc. šio segmento rinkos ir gaminantis biodegalus Porvo (Suomija), Roterdame (Olandija) ir Singapūre esančiose gamyklose.