Nors visos Baltijos valstybės kol kas sugebėjo atsilaikyti prieš krizę, tai dar ne pabaiga. Šįkart nerimą sukėlė į viešumą patekusi Europos centrinio banko (ECB) ataskaita. Joje įspėjama, kad per Lietuvą, Latviją ir Estiją gali nusiristi antra krizės banga.

Gramzdina fiksuotas kursas

Baltijos valstybės gali smarkiai nukentėti nuo antros krizės bangos, kurią sukels smarkiai išaugęs blogųjų paskolų skaičius, jeigu šių šalių vyriausybėms nepavyks išlaikyti dabartinio valiutų kurso. Tokia išvada skelbiama ECB ataskaitoje, kurios duomenis viešai išplatino naujienų agentūra "Bloomberg".

Ataskaitoje, datuotoje lapkričio 17 d., konstatuojama, kad Lietuva, Latvija ir Estija nuo ekonomikos krizės nukentėjo kur kas labiau negu kitos Europos šalys dėl fiksuoto valiutų kurso. Šalių valiutos buvo per anksti susietos su euru, o valiutų kursams nebuvo palikta galimybių svyruoti. Tai lėmė ekonomikos perkaitimą.

Be to, šiuo metu fiksuoti valiutų kursai tik didina spaudimą šalyse vykdomai mokesčių politikai, kuria siekiama greitai subalansuoti valstybių išlaidas. Pavyzdžiui, Lietuva, ne kartą jau karpiusi biudžeto išlaidas, kitais metais turi jas sumažinti dar 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba maždaug 5 mlrd. litų. Latvija, kuriai nuo 2008 m. pabaigos paramą teikia tarptautiniai partneriai, artimiausius trejus metus turės mažinti biudžeto išlaidas po 2,5 mlrd. litų.

Pranašumai virto trūkumais

Lietuvos litas ir Estijos krona yra visiškai susieti su euru, o Latvijos lato kursas euro atžvilgiu gali kisti 1 proc. Vis dėlto pagal ES galiojantį valiutų keitimo mechanizmą leidžiama, kad šalių, siekiančių įsivesti eurą, valiutos pastarosios atžvilgiu galėtų svyruoti iki 15 proc. Kai kurios ES narės, pavyzdžiui, Lenkija, valiutų kursų apskritai nėra susiejusios su euru, todėl jos turi daugiau svertų mokesčių politikai valdyti.

Todėl adaptacija prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų, pasak ECB, iš Baltijos šalių reikalauja gerokai daugiau pastangų negu iš kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Dėl fiksuotų valiutos kursų kenčia ir šių šalių konkurencingumas, o norint jį padidinti, reikia keisti užmokesčio lygį, daugiau darbo jėgos nukreipti į su eksportu susijusias ekonomikos sritis.

Trys šalys savo valiutas su euru susiejo planuodamos po kelerių metų įsivesti bendrą ES valiutą. Vis dėlto nė vienai iš jų kol kas nepavyko atitikti Mastrichto kriterijų. Lietuvos bandymas prisijungti prie euro zonos šalių 2007-aisiais baigėsi nesėkme, paskui ėmė ryškėti įvairūs šalies ekonomikos trūkumai.

"Baltijos regiono patirtis rodo, kad šalys, kurios pasirenka fiksuotą valiutų kursą, susiduria su daug didesne rizika, jog palyginti mažos skolinimosi palūkanos gali lemti per didelius skolinimosi mastus šalies viduje ir suformuoti turto kainų burbulą", – rašoma ECB ataskaitoje.

Jei Baltijos šalims nepavyks įgyvendinti griežtesnių mokesčių politikos priemonių, jos ateityje vėl nesugebės suvaldyti pernelyg spartaus ekonomikos augimo, virsiančio didžiuliu nuosmukiu, pabrėžė ECB.

Siūlo eurais nebeskolinti

ECB teigimu, šalių ekonomikoms taip pat daug žalos padarė nevaldomas skolinimasis eurais. Dėl didelės paskolų eurais dalies Baltijos šalys įpareigotos išlaikyti fiksuotus valiutų kursus, o verslas ir namų ūkiai dėl smarkiai kritusių pajamų susiduria su mokumo problemomis.

Užsimenama, kad Baltijos šalių centriniai bankai turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir pradėti riboti skolinimąsi užsienio valiuta. Be to, Baltijos šalyse būtina gerinti reguliavimą finansų sektoriuje, kuriame dominuoja Šiaurės šalių bankai.

ECB šalių centriniams bankams taip pat pataria aiškiai informuoti rinkos dalyvius, kad valiutos susiejimas su euru dar nereiškia, jog šis santykis negali būti keičiamas ir išliks toks pat iki tol, kol bus įvestas euras.

Visos trys Baltijos šalys kol kas deklaruoja sieksiančios išlaikyti fiksuotus valiutų kursus iki tol, kol prisijungs prie euro zonos. Latvija eurą ketina įsivesti 2014-aisiais, Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad eurui šalis bus pasirengusi 2013-aisiais, o Estija tai planuoja padaryti jau 2011 m.