Pati „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) „Sienai“ patvirtino, kad didiesiems bankams atsakius, jog šie neaptarnaus mokėjimų po gruodžio 8-osios, buvo gautas „vieno iš mažųjų bankų preliminarus sutikimas, taip pat vienos elektroninių pinigų įstaigos preliminarus sutikimas“.

„Tikėtina, kad dėl pasikeitusios situacijos minėtų įmonių pozicija šiuo metu taip pat gali būti pasikeitusi“, - teigia LTG.

Tyrimų centro duomenimis, LTG dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo kreipėsi į bent kelias Lietuvoje veikiančias fintech įmones, dažniausiai buvo sulaukiama neigiamo atsakymo. Viena šių įmonių – bendrovė „Connectpay“ – patvirtino gavusi LTG pasiūlymą ir jį atmetusi.

Šią savaitę įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, vyriausybė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ėmėsi vertinti, ar šios trąšų gamintojos ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, galiojanti iki 2023 metų pabaigos, atitinka nacionalinio saugumo interesus.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Mantas Bartuška teigia, kad pati įmonė neplanuoja ir nestabdys baltarusiškų kalio trąšų tranzito, tačiau sutartis galėtų būti nutraukta esant politiniams sprendimams. Tai, pasak jo, apsaugotų grupę teismuose.

„Belaruskalij“ produkciją į laivus Klaipėdoje kasmet kraunančios bendrovės Birių krovinių terminalas (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis BNS ketvirtadienį sakė, kad trąšų tranzito per Lietuvą nutraukimas prieštarautų Lietuvos, ES ir JAV tarptautiniams susitarimams.