Ar Lietuvoje bus pripažintas ir vykdomas Stokholmo arbitražo sprendimas dėl Rusijos dujų koncerno "Gazprom" nustatytos dujų kainos Lietuvai, paaiškės tik po to, kai dėl to pasisakys Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį nutarė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo ir sustabdė bylos nagrinėjimą. Europos Teismo bus prašoma atsakyti į klausimą, ar Lietuvos teismas šiuo atveju turi teisę atsisakyti pripažinti arbitražo teismo sprendimą.

Ginčas kilo dėl Lietuvos teismuose Energetikos ministerijos inicijuoto bendrovės "Lietuvos dujos" ir trijų jos vadovų - Valerijaus Golubevo, Kirilo Selezniovo ir Viktoro Valentukevičiaus - veiklos tyrimo. Ministerija prašo teismų nustatyti, ar šie asmenys tinkamai atstovavo įmonės interesams, su "Gazprom" derantis dėl dujų kainos Lietuvai, o jei teismas nustatytų, jog netinkamai - nušalinti juos nuo pareigų ir įpareigoti įmonę derėtis su "Gazprom" dėl mažiausios dujų pirkimo kainos ir aukščiausios tranzito kainos.

"Nagrinėjama civilinė byla dėl „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo yra susijusi daugiau kaip su viena valstybe nare, todėl priimtą sprendimą gali tekti pripažinti ir leisti vykdyti Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Briuselis I reglamentą. „Lietuvos dujų“ viena pagrindinių akcininkių yra Vokietijos įmonė „E.ON Ruhrgas Energy Beteiligungs“, turinti 38,91 proc. akcijų. Taigi, įvertinus šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos kontekste svarbu išsiaiškinti klausimus, susijusius su Briuselis I reglamento taikymu, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kaip nacionalinis teismas, priimdamas sprendimą, nepažeistų savo pareigos užtikrinti visišką ES teisės veiksmingumą", - rašoma LAT nutartyje.

Stokholmo arbitražas pernai liepą konstatavo, kad Energetikos ministerijos inicijuotas "Lietuvos dujų" ir trijų jos vadovų veiklos tyrimas iš dalies pažeidė akcininkų - Vyriausybės, " Gazprom" ir "Ruhrgas" - 2004 metų kovo 24 dienos susitarimą ir nurodė atsisakyti dalies reikalavimų, tarp jų - įpareigoti "Lietuvos dujas" pradėti derybas su "Gazprom" dėl sąžiningos ir teisingos dujų kainos bei pateikti bendrovės valdybai dokumentus apie šias derybas.

2011 metų rugpjūtį "Gazprom" pateikė Stokholmo arbitražui ieškinį prieš Lietuvos valstybę ir nurodė, kad Energetikos ministerijos 2011 metų kovo 25 dienos prašymas teismui pradėti l "Lietuvos dujų" veiklos tyrimą pažeidžia jos akcininkų susitarimą, jog visi šalių ginčai sprendžiami arbitraže. "Gazprom" prašė arbitražo įpareigoti Energetikos ministeriją nutraukti Vilniaus apygardos teisme pradėtą bylos svarstymą.

Pastaroji byla tai pat jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą - "Lietuvos dujos" bei V.Golubevas ir K.Selezniovas pavasarį apskundė jiems nepalankius žemesnių teismų sprendimus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 metų gruodžio 17 dieną atsisakė pripažinti ir leisti vykdyti Stokholmo prekybos rūmų arbitražo sprendimą dėl Rusijos koncerno nustatytos gamtinių dujų kainos Lietuvai. "Gazprom" šį sprendimą apskundė Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinio teismo kolegija konstatavo, kad toks arbitražo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvoje prieštarautų viešajai tvarkai.

"Gazprom" anksčiau teigė, jog Apeliacinio teismo sprendimas kelia abejonių dėl Lietuvos pasirengimo vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus bei rodo nesėkmę, saugant užsienio investuotojų teises šalyje. Anot Rusijos dujų koncerno, Lietuva ne tik pažeidė "Lietuvos dujų" akcininkų sutartį, bet taip pat atsisakė vykdyti tarptautinio arbitražo sprendimą.

Ankstesnė Lietuvos Vyriausybė teigė, kad "Gazprom" šaliai, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įgyvendina trečiąjį ES energetikos paketą ir iki 2014 metų pabaigos ketina visiškai atskirti Rusijos koncerno iš dalies valdomų "Lietuvos dujų" veiklas, taiko diskriminacinę dujų kainą, kuri yra didžiausia Europos Sąjunga.