Artėjant dar vienam trijų Baltijos šalių derybų etapui dėl europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ bendros įmonės steigimo, Lietuvos atstovai tikina, jog jų netenkina kai kurios partnerių keliamos sąlygos dėl akcininkų sutarties.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vadovas Arenijus Jackus BNS sakė, jog Lietuva nesutinka su Latvijos ir Estijos pasiūlymu dėl Vilniaus prijungimo apsispręsti vėliau, nors jungties klausimo jos nebeginčija.

„Praėjusio susitikimo metu Estija ir Latvija kalbėjo apie, jų supratimu, kompromisinį pasiūlymą, kuris iš esmės yra skirtingas nei buvo sutarta praėjusių metų rugsėjo 16 dieną penkių ministrų. Jie sutinka, kad Vilnius būtų integruota „Rail Baltica“ dalis, tačiau jie siūlo galutinį sprendimą priimti vėliau, atlikus tam tikras studijas ir analizes. Negana to, Latvija kartu su Estija spręstų, kurioje vietoje Lietuvoje ir kaip būtų tiesiama infrastruktūra. Mes su tuo negalime sutikti“, - BNS sakė A.Jackus.

Jo teigimu, Vilniaus prijungimo klausimas neturėtų trukdyti baigti derybas dėl akcininkų sutarties ir apsispręsti dėl bendros „Rail  Baltica 2“ įmonės steigimo.

„Mes neturime nuostatų akcininkų sutartyje, kurios sakytų, kad mes kartu priimsime sprendimus dėl Rygos ar dėl Talino pajungimo. (...) Mes galime eiti į šį projektą, jeigu aiškiai parašoma, be jokių išlygų ir sąlygų, kad Vilnius yra integruota dalis“, - sakė A.Jackus.

Už projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos „Rail Baltica statybos“ vadovas Dainius Budrys taip pat sako, jog Lietuvai kelia abejonių partnerių siūlymai.

„Mums kelia abejonių tokie jų (latvių ir estų - BNS) pamąstymai dėl Vilniaus. Mes keliame klausimą ne ar, o kaip būtų integruotas Vilnius, dėl to mes turėtume viduje nuspręsti“, - BNS sakė D.Budrys.

Be to, pasak A.Jackaus, Lietuvos netenkina partnerių sąlyga dėl nekonkuravimo - neaišku, kaip partneriai interpretuoja šią nuostatą. Baiminamasi, jog tai vėliau gali užkirsti kelią Lietuvoje plėsti geležinkelį „Rail Baltica“.

„Mes turėdami tokį punktą, apribojame savo galimybę plėtoti europinės vėžės tinklą, pavyzdžiu, statant liniją iki Klaipėdos. Tai gali patekti būtent į to punkto - nekonkuravimo - sąvoką“, - BNS sakė A.Jackus.

Be to, anot Lietuvos atstovų, kol kas nerandama sutarimo, kokia teisė bus taikoma bendros įmonės akcininkų tarpusavio santykiams.

„Vienas iš diskusinių klausimų - kokią teisę mes naudosime akcininkų tarpusavio santykiams. Estija su Latvija siūlo, kad tai būtų Latvijos teisė. Mes tuo tarpu atlikome analizę ir radome, kad Latvijos teisė iš esmės skiriasi, palyginti su Lietuvos ar tos pačios Estijos“, - BNS kalbėjo A.Jackus.

„Mes siūlėme kitos šalies teisę. Mes bandome pasakyti, kad išanalizavę teisės aspektus, matome tam tikrus pavojus, nors kalbant ir diskutuojant, latviai irgi iš principo pritaria nuomonei, kad infrastruktūra turi priklausyti kiekvienai šaliai, bet žingsnių, kaip tai padaryti, jie nėra pasiūlę. Mes siūlome netaikyti Latvijos teisės, o taikyti kitos šalies teisę, kuri numatytų kiekvienos šalies infrastruktūros atskyrimą“, - kalbėjo D.Budrys.

Diskusijų, anot Lietuvos atstovų, taip kelia valdybos klausimas - Lietuva ir Latvija siūlo, kad valdybose turėtų būti atstovaujama akcininkams, tačiau tam nepritaria Estija, kuri siūlo, kad valdyboje turėtų dirbti atsakingų įmonių direktoriai.

Lietuva su Latvija ir Estija derasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo - pagrindinis valstybių ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos. Derybos tarp partnerių toliau vyks ketvirtadienį ir penktadienį Rygoje.

Pernai rugsėjo 16 dieną penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo. Susitarimas pasiektas po to, kai Estija nusileido dėl Lietuvos siekio, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir sostinę Vilnių.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže.

Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.