Anot Lietuvos oro uostų atstovų, per 2022 metus trijuose oro uostuose pavyko atstatyti daugiau nei 80 proc. prieš pandemiją buvusio keleivių skaičiaus – 2019 metais keleivių skaičius siekė 6,5 mln.

„Pirmasis 2022-ųjų metų ketvirtis keliautojams nebuvo pats patraukliausias – tuo metu dėl pandemijos galiojo daug papildomų patikrų ir apribojimų, o tai oro uostų ir visai aviacijos rinkai dar darė neigiamą įtaką. Tačiau nuo antrojo ketvirčio veikla suintensyvėjo labai staiga ir iki pat metų pabaigos Lietuvos oro uostai fiksavo labai spartų atsigavimą, o kai kuriose kategorijose net didesnius rodiklius nei prieš pandemiją“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uoste pernai aptarnauta 3,91 mln. keleivių – dukart daugiau nei 2021 metais, bet 21,8 proc. mažiau nei 2019 metais. Kaune keleivių skaičius augo 2,4 karto iki 1,15 mln. ir buvo beveik toks pat, kaip ir 2019 metais. Palangoje keliautojų skaičius augo 3,2 karto iki 274 tūkst., bet buvo 18,9 proc. mažesnis nei 2019 metais.

Vilniaus oro uoste aptarnauta skrydžių per metus daugėjo 48 proc. iki 37 tūkst., Kaune – 42,9 proc. iki 10 tūkst. skrydžių, o Palangoje – 80 proc. iki 3,6 tūkst. skrydžių.

Pernai krovinių skaičius visuose Lietuvos oro uostose išaugo beveik 4 proc. iki 21 tūkst. tonų. T. Zitikis teigė, kad 2023 metais krovinių gabenimas turėtų augti dar labiau.

Didžiausią dalį krovinių pargabeno Vilniaus oro uostas – beveik 16 tūkst. tonų arba 6,7 proc. daugiau, Kauno oro uoste tiek 2022 metais, tiek 2021 metais pergabenta apie 5 tūkst. tonų krovinių, Palangos oro uoste pernai gabenta apie 300 tonų krovinių – 3,2 karto daugiau nei prieš metus.

Krypčių skaičius pernai siekė 98, kai rekordiniais laikomais 2019 metais jų buvo 92.