Eltą jis informavo, kaip šalies gamintojams sekasi ieškoti naujų importo bei eksporto rinkų, beveik nutrūkus Lietuvos prekybiniams ryšiams su Kinija bei Rusija ir Baltarusija.

„Kol kas sakyti, kad labai turime daug pažangos ieškant naujų rinkų negaliu. Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio. Kalbame apie puslaidininkius“, – teigė LPK prezidentas.

Jis teigė, kad naujų importo partnerių ieškoma Indonezijoje, Tailande, Vietname, kurį V. Janulevičius vadina „naująja Kinija“. Be to, tolesni politinio ir verslo susitikimai planuojami ir Taivane.

Prekyba su Kinija smuko dar praėjusių metų pabaigoje, šiai itin griežtai apribojus lietuviškų prekių eksportą ir netgi pareikalavus kitų šalių įmonių nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, antraip ir jų gaminiai nebus įsileidžiami į Kinijos rinką. Šį spaudimą lėmė Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu), kas, anot Pekino, pažeidžia „Vienos Kinijos principą“.

„Su Kinija santykiai pagerėję, bet žaliavų tiekime didelio pozityvumo visgi neatsirado. Kol kas, jei žaliavos iš Kinijos ir keliauja, tai iš trečiųjų šalių arba per trečiąsias jas. Tas pats eksportas į Kiniją yra išvis sustojęs, jo išvis praktiškai nėra“, – sakė V. Janulevičius.

Tuo metu Rusijos ir Baltarusijos rinkos praktiškai užsivėrė Kremliui pradėjus karą Ukrainoje vėlyvą vasarį.

Iš šių šalių Lietuvos gamintojai importuodavo daug pramoninių žaliavų, tokių kaip metalai, mediena, stiklas ir kt.

Rudeniui ruošiami vizitai į šalis, iš kurių tikimės diversifikuotis dėl pramoninių medžiagų žaliavų tiekimo – metalo, stiklo, silicio.

Žaliavų teikėjų ieškoma Pietryčių Azijoje, toliau vyks vizitai į Taivaną

Pasak V. Janulevičiaus, Pietryčių Azijos šalys, pavyzdžiui, Indonezija, Tailandas ar Vietnamas, Lietuvos pramonei galėtų būti potencialios importo partnerės, verslui siekiant diversifikuoti sutrikusį pramoninių žaliavų ir komponentų atsivežimą iš Kinijos.

Rudenį į Indoneziją planuojami užsienio reikalų bei ekonomikos ir inovacijų ministrų vizitai, rugsėjo-spalio mėnesiais delegacijos iš Lietuvos prekybos ryšių ieškos ir Tailande, ir Vietname. Tarp šių valstybių, kaip patrauklų metalo ir kitų pramoninių žaliavų teikėją, V. Janulevičius išskiria būtent pastarąją šalį.

„Daugeliu atveju Vietnamo pranašumai tame, kad ten sumontuoti įrengimai yra naujesni, tikslesni, vakarietiški. Dėl to į Vietnamą investuoja vokiečiai, taivaniečiai, japonai kaip į naująją Kiniją. Vietnamas yra labiau subalansuota šalis, ne tokia protekcionistinė, laisvesnė šalis prekybai“, – teigė LPK prezidentas.

Kartu jis informavo, kad spalį naujos politikų ir pramonės atstovų delegacijos vyks ir į Taivaną, visų pirma, siekiant užsitikrinti aukštųjų technologijų produktų tiekimą iš salos.

„Į Taivaną vizitai buvo tik politiniame lygmenyje (...) nauji vizitai bus spalį ir tuomet galėtume kalbėti, pavyzdžiui, apie puslaidininkių, silicio tiekimą iš Taivano į Lietuvą“, – teigė V. Janulevičius.

Džiugina prekybos su JAV rezultatai, žvalgomasi ir į Afriką

Komentuodamas pokyčius eksporto rinkose, V. Janulevičius pasidžiaugė eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas rezultatais, kurie per metus augo beveik trečdaliu.

„Džiugina, kad po truputį visgi auga eksportas į JAV, lyginant su praeitas metais augimas 30 proc. didesnis. Tikimės, kad tas augimas išliks toks stabilus ir turėsime galimybę didinti savo eksportą“, – teigė V. Janulevičius.

Pasak jo, per Atlantą eksportuojama daug aukštųjų technologijų, pavyzdžiui, lazerių, taip pat daugėja į JAV vežamų medienos gaminių, langų, durų, apie 30 proc. augo ir mašinų bei įvairių įrenginių eksportas.

„Turime vilčių, kad tai kažkiek subalansuos tas netektis, kurios buvo prarastos su Rytų kaimyninėmis šalimis ir su Kinija“, – svarstė V. Janulevičius.

Be to, LPK prezidentas išreiškė viltį, kad Europos Komisija padės Lietuvos gamintojams įsitvirtinti ir Afrikoje, kurioje, anot jo, sėkmingai verslą plėtoja didžiosios Europos ekonomikos.

V. Janulevičius aiškina, kad lietuviška pramonė galėtų ir šiam žemynui tiekti maisto, įvairius kitus gaminius, tačiau verslui kiltų problemų dėl atsiskaitymo už prekes. Dėl to, prieš prekiaujant su Afrika, būtina sutarti su EK dėl apmokėjimo garantijų verslui.

„Savo kainos-kokybės santykiu lenkiame daug ES šalių. Tam tikrų medžiagų, produktų tiekime, kainos-kokybės atžvilgiu esame žymiai lankstesni ir geresni nei kitos didžiosios šalys, tik kad neturime garantuoto atsiskaitymo“, – kalbėjo LPK prezidentas.

A. Izgorodinas: Lietuvos eksportas jau yra gana gerai diversifikuotas

Ekonomistas Aleksandras Izgordinas vis tik abejoja, kad Lietuvos verslai gali efektyviai ir greitai atrasti naujų eksporto rinkų veiklai diversifikuoti. Anot jo, sunkumus lemia šalies pramonės ir eksporto struktūra, pirmiausia orientuota į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas, nėra daug galutinį produktą gaminančių įmonių.

Lietuvos gamintojai visų pirma tiekia komponentus galutines prekes JAV, Kinijai ir kitoms šalims eksportuojančiai Vakarų Europos pramonei, sako jis.

„Lietuvos pramonė aptarnauja Vakarų Europos ir Skandinavijos gamyklas teikdama joms kontraktinės gamybos paslaugas. Tarp Lietuvos pramonės įmonių realiai turime nedaug įmonių, kurios gamina savo produkciją. Todėl dėl šios Lietuvos pramonės specifikos artimiausiu metu Lietuvos eksportas ir toliau fokusuosis į Vakarų ES ir Skandinavijos regioną“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

Ekspertas įsitikinęs, kad Lietuvos eksportas jau yra gerai diversifikuotas, todėl verčiau reiktų orientuotis į priemones toliau stiprinti prekybinius ryšius su Vakarų Europa.

„Tik tai neatsispindi Lietuvos statistikoje, kadangi Lietuvos eksportuotojai yra didelės ES vertės grandinės dalis. Atitinkamai, Lietuvos valdžiai reikia fokusuotis į ekonominių santykių su Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėmis stiprinimą – tokiu atveju pajausime didesnį teigiamą poveikį Lietuvos eksportui ir pramonei nei eidami į naujas eksporto rinkas“, – komentavo A. Izgorodinas.

Per metus augo ir importas, ir eksportas

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, gegužę prekių iš Lietuvos eksportuota už 3,46 mlrd. eurų, lietuviškų prekių pirkėjams užsienyje išvežta už 2,11 mlrd. eurų. Anot departamento, lyginant 2022 m. sausio–gegužės mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., eksportas padidėjo 29,5 proc.

Vis dėlto, palyginti su šių metų balandžiu, gegužę visas eksportas krito 0,3 proc., lietuviškos kilmės prekių – 5,9 proc.

Tuo metu gegužės importas beveik siekė 4 mlrd. eurų, nors nuo balandžio jis smuko 7,5 proc. 2022 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, importas padidėjo 41,6 proc.

2022 m. sausio–gegužės mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,6 proc.), Lenkiją (9,3 proc.), Vokietiją (8,4 proc.), Rusiją (6,7 proc.), o importavo iš Vokietijos (11,6 proc.), Lenkijos (11,4 proc.), Rusijos (10,8 proc.), Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,9 proc.), Lenkiją (9,4 proc.), Jungtines Valstijas (8,3 proc.), Latviją (7,4 proc.), Nyderlandus (6,3 proc.).