Lietuva į Ukrainą eksportuoja apie trečdalį visų į užsienį išvežamų trąšų.   

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako, kad Ukrainos sprendimas yra netikėtas, bet džiuginantis.

„Aišku, tuo sprendimu tikrai džiaugiamės, jis buvo kažkiek netikėtas. Dar prieš savaitę buvo garsiai šnekama, kad bus kvotos tiek ES šalims, tiek kiekvienai šaliai atskirai“, – BNS sakė R. Miliauskas.

„Tyrimo metu turbūt jie nustatė, kad realiai tas importas nėra didėjantis ir vietiniams gamintojams jis situacijos neblogina“, – pridūrė jis.

„Lifosos“ komercijos direktorius Linas Kieras sako, kad Lietuvos verslininkai tikėjosi būtent tokio sprendimo.

Anot jo, įtakos Ukrainos sprendimui neabejotinai padarė ir Lietuvos spaudimas.

„Manau, kad viskas padarė įtaką, tiek užsienio reikalų ministerijos, prezidento darbas, mūsų rašyti įvairūs raštai, būtent dėl šito klausimo. Ir patys Ukrainos verslininkai galbūt padarė įtaką šitam sprendimui, kadangi jie iš Rusijos negali įsivežti, tai jiems kaip ir vienintelė alternatyva – įsivežti iš Lietuvos arba kitų šalių“, – BNS sakė L. Kieras.

R. Miliausko teigimu, siekiant pakeisti Ukrainos poziciją, buvo įsitraukusios visos suinteresuotos šalys, tarp jų – ir Lenkija, Baltarusija, Sakartvelas bei Kazachstanas.

„Visi buvo įsijungę, kadangi to tyrimo pradžia buvo nelabai aiški, kodėl tai pradėta daryti, o kai nėra aiškumo, tai visi maksimaliai jungiasi, kad aiškiai suvoktų situaciją“, – sakė „Achemos“ vadovas.

Jo teigimu, dėl trąšų rinkos tyrimo sukeltos nežinomybės eksportas į Ukrainą buvo sumažėjęs – vietiniai pardavėjai sutartis pasirašydavo labai atsargiai.

„Tokių spotinių pardavimų buvo į Ukrainą, vežėme, o dabar, po šito sprendimo, manau, kad viskas turėtų normalizuotis ir vėl būtų galima šnekėti apie ilgalaikes sutartis“, – kalbėjo R. Miliauskas.

Pasak jo, įmonės produkcijos eksportas visiškai turėtų atsigauti rudens pabaigoje.

„Artėjame prie laikotarpio, kad visi bus užimti derliaus nuėmimu, o ne trąšų pirkimu. Tai sakyti, kad čia ir dabar jie pradės sudarinėti sutartis ir vežtis, tai aš labai abejoju, dabar visi koncentruosis į derlių. O po to, į rudens pabaigą, turėtų viskas atsigauti“, – sakė R. Miliauskas.

Tuo metu L. Kieras pabrėžia, kad Ukraina „Lifosai“ yra pakankamai nauja rinka, todėl eksporto apimtys į šią šalį turėtų išlikti panašaus lygio.

„Aš manau, kad jos nebuvo ar sumažėjusios, ar padidėjusios – tai yra nauja rinka ir mes kažkokios statistikos neturime. Manau, kad ji išliks lygiai tokia pati, kaip buvo po prasidėjusios Rusijos krizės“, – sakė „Lifosos“ atstovas.

Lietuvos trąšų gamintojai anksčiau baiminosi, kad Ukraina įves trąšų prekybos apribojimus – apie juos buvo kalbama dar gegužės viduryje, tačiau nuo to laiko šalies pozicija pasikeitė ir ji nusprendė neįvesti muitų. 

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad Ukraina nutraukė nuo 2019 metų rugpjūčio vykusius trąšų rinkos tyrimus, kėlusius nerimą Lietuvos trąšų gamintojams bei eksportuotojams.

Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Ukrainos ketinimai riboti trąšų importą pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos bei Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutartį.

Situacija Ukrainos trąšų rinkoje iš esmės pasikeitė po to, kai šalis pradėjo riboti trąšų importą iš Rusijos, o nuo 2018-ųjų nustojo importuoti rusiškas trąšas, kurios sudarė didžiąją dalį jos importo. Iki tol Ukraina buvo paskelbusi antidempingo muitus amonio nitrato trąšoms.

Iš Ukrainos užpernai pasitraukė ir „Lifosą“ valdantis Rusijos trąšų koncernas „EuroChem“, pardavęs antrinę įmonę Ukrainoje.

Lietuva į Ukrainą pernai eksportavo trąšų už 114,6 mln. eurų – apie 30 proc. viso Lietuvos trąšų eksporto.