Tūkstantmečio renginiai šiek tiek įpūtė gyvybės merdinčiam šalies turizmui. Sostinė už dėmesį labiausiai turėtų būti dėkinga lenkų turistams. Iš jų tik dalis užklysta į Kauną, tačiau visai nesidomi pajūriu.

Tautų istorijos trauka

Nepaisant visą pasaulį kankinančio sunkmečio ir tiesioginių skrydžių į Vilnių stygiaus, sostinės senamiesčio gatvėse vis dar mirguliuoja spalvoti gidų skėčiai ir paskui juos, lyg avys paskui piemenį, sekiojantys turistai. Į Lietuvą kelią randa ne tik artimiausi kaimynai, bet ir vokiečiai, kinai, ispanai, kiti kelionių entuziastai iš užsienio. Tačiau gidai ir Lietuvos turizmo departamentas vienbalsiai sutaria: daugiausia svečių atvyksta iš Lenkijos.

Kaimynų kelionių agentūros "Tęcza" ("Vaivorykštė" – lenk.) direktoriaus Januszo Hansliko teigimu, susidomėjimas kelionėmis į Lietuvą šiemet, palyginti su pernai, yra sumažėjęs apie 20–30 proc. Tačiau tiek pat smuko bendras lenkų domėjimasis kelionėmis, tad Lietuva išlieka viena populiariausių šalių po Tuniso, Italijos, Graikijos, Ispanijos ir Egipto.

"Aišku, šių dalykų nelabai galima lyginti, nes tai – visi kitos kelionių grupės. Atostogos Tuniso ar Egipto kurortuose – tai poilsinės kelionės lėktuvu, o į Lietuvą organizuojamos pažintinės kelionės autobusu. Šiame maršrute Vilnius, Trakai ir Druskininkai – nepralenkiami. Populiarumu šie miestai pranoksta net Kroatijos, Vokietijos ar Ukrainos kryptis. Šiek tiek atsilieka Kaunas, todėl šiemet jį įtraukėme į bendrą maršrutą su Vilniumi ir Trakais", – dienraščiui pasakojo kelionių agentūros vadovas.

Į pajūrį bendrovė keliautojų apskritai neveža. Tai esą neapsimoka, nes šiuo regionu labiau domisi rusai ir vokiečiai, o lenkai mieliau lanko istorines vietas. "Baltijos jūra visur tokia pati, dėl to mūsiškiai mieliau važiuoja į Vilnių ar Trakus, nes šios vietos glaudžiai susijusios su abiejų tautų istorija", – sakė J.Hanslikas.

Devalvacija – kirtis turizmui

Verslininkas taip pat nepraleido progos pakritikuoti Lenkijos valdžią. Jis peikė vyriausybę už tai, kad ši nusprendė devalvuoti zlotą. Tai, jo nuomone, labiausiai ir žlugdo turizmo verslą.

"Krizė kelionių paklausos beveik nepakoregavo, net kainas išlaikėme tokias kaip praėjusių metų. Bet PO (lenk. Platforma Obywatelska – Pilietinė platforma, Lenkijos valdančioji partija) sumaišė mums visiems kortas, kai leido nuvertėti zlotui. Poilsiauti užsienyje visiems šalies gyventojams iš karto tapo brangiau, o kaina dabar – labai svarbus veiksnys", – emocingai aiškino J.Hanslikas.

Lenkijos turizmo departamento duomenimis, šiemet kas ketvirtas lenkas žada apskritai nevažiuoti atostogauti. Kas trečias nevyks į užsienį arba atostogaus trumpiau. 62 proc. kaimynų tikrai žada atostogauti, tačiau tik 37 proc. atostogoms pareiškė ketinantys išleisti tiek pat, kiek ir pernai. Kelionių daugiausia atsisako 40–54 metų gyventojai.

Apgultis liko praeity

Lenkijos kelionių agentūros tegali apgailestauti, kad metų pradžioje labai daug žmonių atšaukė iš anksto užsakytas keliones. Dėl sumažėjusios paklausos kaimynai, kaip ir Lietuvos kelionių organizatoriai, apie 20 proc. sumažino ir pasiūlą. Kryptys liko tos pačios, tačiau kelionės vykdomos rečiau. Pavyzdžiui, "Tęcza" į Lietuvą veža vieną arba du kartus per savaitę. Pernai – du tris kartus.

Tai patvirtino ir Lietuvoje turistus priimančios "Europos kelionių agentūros" savininkė Milda Pakula. Moteris skundėsi, kad turistų šiemet, palyginti su pernai, atvyksta net iki 50 proc. mažiau. Šį sezoną agentūra aptarnauja vos dvi tris grupes per mėnesį, pernai tiek atvykdavo per savaitę. Anot jos, dar metų pradžioje viešbučius ir ekskursijas buvo užsisakę labai daug žmonių. Tačiau vėliau daugelis rezervacijas atšaukė.

"Aišku, atvažiuoja žmonių ir šiemet, antraip jau nebedirbtume. Bet svečių šį sezoną gerokai mažiau. Pamenu, pernai gegužę buvome net priversti kelioms grupėms atsakyti suteikti paslaugas, nes visi mūsų partneriai buvo užimti, negalėjome jiems nei gido parūpinti, nei nakvynės. Apie papildomas ekskursijas net nekalbu. O šiemet – vietų daug ir net kainos šiek tiek mažesnės, o turistų nėra", – prisiminė "Europos kelionių agentūros" savininkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad jau daugelį metų turistų pomėgiai nesikeičia. Populiariausios vietos yra: Vilnius, Trakai, Kryžių kalnas, Druskininkai ir Kaunas.

Lenkai – reiklūs ir nepelningi

Lietuvos gidai pateikia kiek optimistiškesnius duomenis. Esą svetimšaliai kelionių į Lietuvą tikrai neatsisako, nemažai yra ir tokių, kurie čia atvyksta net ketvirtą ar penktą kartą. "Suskaičiuoti sunku, nes nemaža dalis turistų atvažiuoja patys, savo automobiliais, apsistoja pas pažįstamus ar giminaičius. Kiti Vilniuje būna tik dieną, o jei čia nenakvoja, tai ir į statistiką neįtraukiami. Daugiausia atvyksta lenkų", – tikino Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė.

Tiesa, jie pabrėžė, kad kaimynai iš tikrųjų taupo kiek įmanydami. Dėl to kai kurios Lietuvos atvykstamojo turizmo srityje dirbančios kelionių agentūros su lenkais net neprasideda, esą kaimynai – reiklūs ir nepelningi klientai.

"Mes su lenkais mažai dirbame. Jie taupo, organizuojasi patys. Iš esmės lenkams teikiame tik apgyvendinimo paslaugas – padedame surasti pagal kainą jiems tinkančius viešbučius. Iš to, ką matau, sprendžiu, kad turistų srautas iš šalies kaimynės sumažėjo apie 10–20 proc.", – dienraščiui sakė svečius iš užsienio priimančios kelionių agentūros "Visit Lithuania" atvykstamojo turizmo vadovas Justinas Bortkevičius.

Atsiveža savo gidus

N.Jankauskienė piktinosi, kad taupydami lenkai nebesamdo gidų Lietuvoje, o atsiveža savus tautiečius. "Tokiu būdu lenkai atima iš mūsų duoną, taip pat, kas net svarbiau, jie pasakoja bet ką – istorinių faktų neatitinkančias pasakas. Mes nieko negalime padaryti, nes pagal Europos Parlamento direktyvas, bet kurios ES šalies gidas gali dirbti bet kurioje kitoje bendrijos valstybėje. Ką padarysi, tokie įstatymai. Negaliu suprasti, kodėl lenkams, latviams ir estams taip lengvai išduodamos licencijos dirbti Lietuvoje. Mums šalyse kaimynėse niekas taip paprastai pažymėjimų nedalija, reikia išlaikyti egzaminus", – piktinosi Lietuvos gidų gildijos prezidentė.

Anot jos, tik viena ar dvi iš dešimties lenkų turistų grupių samdo vietos gidą. Ji taip pat skundėsi, kad pastaruoju metu turimo agentūros atpigino gidų paslaugas. Esą už darbo dieną užsienyje agentūros anksčiau mokėdavo apie 200–250 litų, o dabar – 100 litų mažiau. Taupo kaimynai ir rinkdamiesi suvenyrus.

"Prekeiviai skundžiasi, kad niekas nebeperka jų gintaro dirbinių. Bet lenkai, manau, perka tai, ką ir anksčiau, – šventintus paveikslėlius, rožinius, įvairius dirbinius. Dabar jie renkasi kiek pigesnius suvenyrus arba perka mažiau, bet apskritai pirkinių neatsisako. Kaip čia grįši namo be suvenyro iš Aušros vartų", – kalbėjo N.Jankauskienė.

Nijolė Kliokienė, Valstybinio turizmo departamento direktorė

Lietuvoje šiais metais vykstančios išskirtinės šventės ir renginiai – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, "Vilnius – Europos kultūros sostinė", Dainų šventė, Pasaulio lietuvių žaidynės – labai suaktyvino šalies gyvenimą ir pritraukė daug svečių. Išskirtiniais turizmo rezultatais gali džiaugtis Vilnius. Lankytojų skaičius Vilniaus turizmo informacijos centruose nuolat auga. Praėjusiais metais (2008 m.) per pirmą pusmetį (sausį–birželį) keturiuose sostinės turizmo informacijos centruose apsilankė 20 614 turistų, šiais metais – 26 253. Daugiausia lankytojų sulaukta balandžio, gegužės ir ypač birželio (9475) mėnesiais. Iš jų užsienio šalių turistų –19 833, lietuvių – 6420.

Įdomu, kad šie skaičiai ne visada sutampa su viešbučių užimtumu. Turistai taupo ir ieško pigesnės nakvynės – renkasi nakvynę ir pusryčius (angl. – bed and breakfast), apsistoja pas draugus.

Kurortuose užsienio turistų skaičius šių metų birželį panašus kaip pernai. Turizmo informacijos centruose apsilankiusių svečių statistika rodo, kad užsieniečių nėra sumažėję, tačiau gerokai mažiau mūsų šalies turistų: Palangoje lietuvių mažiau 10–15 proc., Druskininkuose – apie 20 proc. Akivaizdu, kad sunki ekonominė padėtis labiausiai palietė mūsų šalies vidaus turizmą.

Atvykstamasis turizmas – skaičiai ir faktai

Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 21,9 proc. mažiau svečių nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Apgyvendinimo įstaigose (viešbučiuose, svečių namuose, moteliuose, poilsio namuose (nameliuose), sveikatinimo įstaigose ir kt.) nakvojo 241,5 tūkst. svečių, iš jų 46 proc. užsieniečių. Viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 187,7 tūkst. svečių, poilsio namuose (nameliuose) – 6 tūkst., sveikatinimo įstaigose – 22,5 tūkst. svečių. Palyginti su pirmu 2008 m. ketvirčiu, Druskininkų apgyvendinimo įstaigose apsistojo 22,2 proc. mažiau svečių, Neringos – 45 proc., Birštono – 7,3 proc., Palangos – 28,4 proc. mažiau svečių.

Viešbučiuose ir svečių namuose pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, apgyvendinta penktadaliu mažiau svečių, užsieniečių sulaukta dešimtadaliu mažiau. Svečių iš ES šalių apsistojo 16 proc. mažiau. Sumažėjo svečių iš šalių kaimynių – Estijos (29,7 proc.), Latvijos (18,3 proc.), Lenkijos (4,3 proc.), taip pat iš Vakarų Europos šalių – Jungtinės Karalystės (37,2 proc.), Ispanijos (28,8 proc.), Nyderlandų (24,8 proc.), Italijos (19,4 proc.), Suomijos (19 proc.). Padaugėjo svečių iš Baltarusijos (42,5 proc.) ir Rusijos (3,1 proc.). Daugiausia svečių atvyko iš Rusijos – 15,7 tūkst. (2008 m. I ketv. – 15,2 tūkst.), Lenkijos – 13,9 tūkst. (2008 m. I ketv. – 14,5 tūkst.), Latvijos – 9,5 tūkst. (2008 m. I ketv. – 11,7 tūkst.), Vokietijos – 7,3 tūkst. (2008 m. I ketv. – 7,8 tūkst.), Jungtinės Karalystės – 4,4 tūkst. (2008 m. I ketv. – 7 tūkst.). Pirmo 2009 m. ketvirčio viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 26,4 proc. (2008 m. I ketv. – 35,6proc.).

Vilniaus miesto viešbučiuose ir svečių namuose pirmą šių metų ketvirtį buvo priimta 82,5 tūkst. svečių, arba 19,2 proc. mažiau nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu, užsieniečių apgyvendinta 62,1 tūkst. – 10,8 proc. mažiau. Metų pradžioje Vilniaus viešbučių ir svečių namų numerių užimtumas sudarė 33,2 proc. (2008 m. I ketv. – 41,8proc.).

Šaltinis: Lietuvos turizmo departamentas