Turizmas išgyvena aukso amžių: užsienio turistų išlaidos Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį augo beveik dešimtadaliu ir, palyginti su 2008-aisiais, padidėjo beveik 50 proc., arba 210 mln. eurų. Palyginti su preliminariais Estijos ir Latvijos bankų duomenimis, Lietuvoje pajamos iš atvykstamojo turizmo augo sparčiausiai – 9,7 proc., kai Estijoje tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 8,9 proc., Latvijoje ūgtelėjo 0,8 proc.

Šiltų kraštų gyventojai ieško vėsos

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, didžiajai daugumai užsienio turistų pagrindinis motyvas aplankyti mūsų šalį yra Lietuvos kultūra ir istorija, todėl jie niekada neaplenkia Vilniaus senamiesčio su turtingu barokiniu paveldu, lanko bažnyčias, dvarus. Taip pat stiprūs traukos objektai yra UNESCO paveldas, SPA galimybės Lietuvos kurortuose.

„Daugiausia turistų šiemet sulaukiame iš kaimyninių šalių: Baltarusijos (78,8 tūkst.), Rusijos (77 tūkst.),  Lenkijos (73,6 tūkst.), Latvijos (67 tūkst.), taip pat – Vokietijos 72 tūkst.), Ukrainos (38 tūkst.), Jungtinės Karalystės (28 tūkst.), Estijos (27 tūkst.). Sparčiai auga turistų iš tolimųjų rinkų (Japonijos, JAV, Kinijos, Izraelio, Pietų Korėjos) susidomėjimas Lietuva. Štai amerikiečiai turistai pirmąjį šių metų pusmetį pirmąkart pateko į dešimtuką šalių, iš kurių sulaukėme daugiausia svečių.

Kiekvienais metais Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, įvaizdis ir žinomumas – taip pat.

Įdomu, kad Lietuva, kaip ir visas Šiaurės Europos regionas, vis labiau pritraukia nuo vasarinių karščių kenčiančius pietiečius – ne tik ispanus, italus, kroatus, turkus, bet ir australus! Jų, pavyzdžiui, Neringoje vasarą padaugėjo net tris kartus, palyginti su praeitais metais“, – kalba I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Kelionių agentūros „Baltic Clipper“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilija Skaudžiuvienė pritaria, kad Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, tačiau, pasak jos, negalima nepastebėti ir trūkumų.

„Kiekvienais metais Lietuvos atvykstamojo turizmo situacija gerėja, įvaizdis ir žinomumas – taip pat. Gamta, lankytini objektai Lietuvoje tvarkomi, jie vis labiau tampa patrauklūs turistams ir žavi juos savo autentika. Nuolatinis Lietuvos pristatymas įvairiuose renginiuose, tarptautinių renginių organizavimas keičia Lietuvos įvaizdį ir sukviečia turistus čia.

Jei turistas į Lietuvą atvyksta ir apsistoja viešbutyje, jis iš viešbučio personalo gauna daug informacijos, gali užsisakyti ekskursijas arba su pagalba pats jas susiorganizuoti. Tačiau jei turistas atvyksta ir apsigyvena privačiuose apartamentuose, jam „susigaudyti“ sunkiau: trūksta angliškai pateikiamos informacijos viešose erdvėse, viešajame transporte“, – sako V. Skaudžiuvienė.

Tarp trūkumų – ir tai, kas nervina vietinius

V. Skaudžiuvienė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos miestų infrastruktūra dar nėra gerai pritaikyta vyresnio amžiaus žmonėms arba neįgaliesiems.

„Gatvės, viešbučiai, traukinių ir autobusų stotys, viešasis transportas ne visada pritaikyti sunkiai judantiems žmonėms, trūksta ir personalo, kuris mokėtų tinkamai elgtis. Iš Vakarų Europos atvykusiems turistams tai neįprasta ir, žinoma, nepatogu.

Viešojo transporto sistemos gerinimas taip pat prisidėtų prie turistų teigiamų emocijų – pradedant nuo materialinės bazės atnaujinimo ir baigiant aptarnavimo kultūra, angliškai pateikta informacija ir bendra atmosfera viešajame transporte“, – tikina pašnekovė.

V. Skaudžiuvienė pastebi, kad Lietuvoje aptarnavimo kultūra kyla, turistai ypač džiaugiasi viešbučių ir restoranų personalu, kuris be problemų kalba keliomis užsienio kalbomis. Tačiau, taip pat pažymi ji, aptarnavimo srityje galima sutikti žmonių, kurie yra nemotyvuoti, nepatenkinti gaunamu atlygiu, pavargę nuo krūvio, tokiu atveju net ir sugebėjimas kalbėti keliomis kalbomis nepadeda – aptarnavimas nebūna toks, kokį įpratę gauti turistai.

Pasak I. Trakimaitės-Šeškuvienės, Lietuva pagal turistų augimo spartą yra lyderė Europos Sąjungoje, tačiau turime suvokti, kad turistams neužtenka, pavyzdžiui, pamatyti piliakalnių ar restauruotos pilies.

„Greta jie turi rasti galimybių pavalgyti, apsistoti, tvarkingą tualetą, vietą automobiliui. Tik tada jie išsiveš gerus įspūdžius ir rekomenduos vietovę kitiems. [...] Juk nuostabu, pavyzdžiui, apsilankyti pilyje, kurioje savaitgaliais veikia amatų turgelis, galima įsigyti vietos bendruomenės produkcijos, sudalyvauti buvusių pilies šeimininkų atkurtų patiekalų degustacijoje. Visai kita šneka apie objektus, kurie, pavyzdžiui, nedirba savaitgaliais, neturi tualetų, neatnaujina informacijos socialiniuose tinkluose“, – svarsto pašnekovė.

I. Trakimaitė-Šeškuvienė sako, kad pastebima tendencija, jog ne visi turizmo objektai Lietuvoje pasirengę susitvarkyti su turistų antplūdžiu.

„Pavyzdžiui, gražiausiu pažintiniu taku ar inovatyviausiu apžvalgos bokštu išrinkti objektai vasarą nebesusidorojo su parkavimo vietų, šiukšliadėžių, tualetų stygiumi, turistai skundėsi, kad neturėjo kur pavalgyti. Tad privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė yra išties būtina sąlyga siekiant pritraukti turistų“, – tikina ji.