Klaipėdos rajono ūkininko Remigijaus Urbio tvarte – apie 40 mėsinių ožkų. Iš jų – keletas ožių ir apie dvidešimt ožkavedžių. Šiomis, mūsų šalyje netradicinėmis ožkomis, ūkininkas susidomėjo prieš penkerius metus ir tik po poros metų, išmaišęs ne vieną Europos šalį, atsitiktinai mėsinių ožkų bandą, parvežtą iš Vokietijos, nusipirko Lietuvoje.

Ūkininko auginamos ožkos itin populiarios Azijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje. Amerikoje mėsinės ožkos – gerokai didesnės už Lietuvoje plačiai paplitusias pienines. Šios duoda dvigubai ar net trigubai daugiau pieno, bet mėsinių ožkų pienas – beveik dvigubai riebesnis, iki 7-8 proc., o mėsa panaši į stirnieną. Auginti mėsines ožkas paprasčiau, nei pienines, nes nereikia melžti. O ir pašarui šios ožkos nėra reiklios. Vasara jos ganosi pievose, tik vakarais šeriamos grūdais.

„Kai būna tvartinis sezonas, tada jau ožkytės minta šienu, grūdais. Viena ožkytė per dieną gauna apie 1 kg grūdų, o šieno – apie 2 kg. Taip sakant, visam šėrimui vienai ožkytei žiemos sezono metu reikia dviejų didelių rulonų“, – sakė ūkininkė Danguolė Urbienė.

Vieni iš pirmųjų šalyje pradėję auginti mėsines ožkas, Urbiai sako daugiausia jas auginantys veislei. Didžiausia – ožkyčių paklausa; užsakymų turi net į priekį. Jas perka senjorai, jaunos šeimos.

„Ožkytes pradedam pardavinėti nuo 3 mėnesių. Iki 3 mėn. jos būna prie motinos, žindo. Pardavinėjam po 150 eurų.  O skerdienos kilogramas kainuoja 10 eurų“, – sakė ūkininkas R. Urbis.

Tačiau, kad ir brangiai kainuojančios, ožkienos Lietuvoje sunku rasti. Ne tik dėl to, kad šios netradicinės šakos Lietuvoje – tik pradžia, bet ir žmonės dar nėra įpratę šią mėsą valgyti.