Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LZUBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis tvirtino, kad šie metai buvo derlingi, tačiau taip pat pridūrė, kad daugelis nerimauja dėl ateinančios žiemos sąlygų.

„(Gerai užderėjo – ELTA) ir javai, ir rapsai, ir cukriniai runkeliai, ir obuoliai, ir bulvės. Šie metai žemdirbiams tikrai buvo palankūs, dėl to mes džiaugiamės. Ir orai buvo geri, visi spėjo nusiimti derlių. (...)

Tie žemdirbiai, kurie pasėjo žiemines kultūras, nerimauja. Jei jos išveši – bando stabdyti jų augimą, nes blogiausia yra kai ant neužšalusios žemės prisninga ir viskas persismelkia drėgme (...). Palankiausia žiema būtų, jei pirmiausia nestipriai pašaltų, o po to užsnigtų, ir tame baltame patale žieminės kultūros pramiegotų. Bet taip paprastai nebūna“, – Eltai sakė jis.

Visgi kalbėdamas apie ūkio segmentus, kurie šiuo metu kenčia labiausiai, J. Sviderskis įvardijo pieno tiekėjus.

Amžina problema – žalio pieno supirkimo kainos.

„Amžina problema – žalio pieno supirkimo kainos. Šios kainos toli gražu žemdirbių netenkina (...). Jei kažkada, prieš 20-25 metus (karvių Lietuvoje – ELTA) turėjome apie 950 tūkst., tai šiandien jų beturime tik 228 tūkst. Nors šiandien aprūpiname Lietuvą pienu, ir toliau aprūpinsime, bet tai yra labai netoliaregiška, apsirūpinti tik patiems“, – tikino jis.

Negana to, LZUBA generalinis direktorius pabrėžė, kad Lietuvoje žemės ūkio plėtra apskritai nėra remiama.

„Pas mus ūkio plėtra nėra remiama. Jau du su puse metų ūkio modernizavimui gaudavome maksimaliai 50 tūkst. eurų. Tai yra labai menka suma, kai tuo tarpu kaimynai latviai maksimaliai galėjo gauti milijoną eurų. Tad pas juos matyti ir (žemės ūkio – ELTA) proveržis“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie koronaviruso sukeltus iššūkius Lietuvos ūkiams, J. Sviderskis teigė, jog rinkos dėl pandemijos ne tik nesusitraukė, bet dar ir išsiplėtė. Tačiau, anot jo, didžiausia problema išlieka galimi užsikrėtimai COVID-19 ūkių viduje.

„Rinkos (dėl pandemijos – ELTA) nė kiek nesumažėjo, tą patį sako ir Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) – rinkos išsiplėtė. Pačios produkcijos, žaliavos pirkimas nesumažėjo. (...) Tačiau visa modernaus ūkio brigada dirba kartu. Jei vienas žmogus toje grandyje suserga – visa grandinė turi išeiti į saviizoliaciją. O žmonių kaitos nėra. Tai mūsų didžiausia bėda“, – teigė jis.

Visgi J. Sviderskis teigė, kad daugelio ūkių, kurie visgi finansiškai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, valstybės skirta parama taip ir nepasiekė, bei pridūrė, kad dėl to ketinama kreiptis į ES Teisingumo Teismą (ESTT).

Mes tos paramos iš principo negavome. Jei ją gavo, tai gavo maži ūkiai. Dideliems ūkiams buvo taikomi ribojimai.

„Mes tos paramos iš principo negavome. Jei ją gavo, tai gavo maži ūkiai. Dideliems ūkiams buvo taikomi ribojimai. (...) Mūsų ūkiai yra stambūs, ir jeigu įmonės yra susietos, tai praktiškai viena įmonė gavo, o kitos (tam pačiam ūkininkui priklausančios – ELTA) įmonės negavo nieko. Tai absoliučiai neteisinga, ir šitai patvirtino Konkurencijos taryba Briuselyje.

Bet Lietuvos konkurencijos taryba užsispyrusi nė piršto nepajudino, apskritai vyko kažkoks konkurencijos tarybos darbuotojų susirašinėjimas, o ne problemos sprendimas vadovų lygmeniu. (...) Dabar dar turbūt bandysime kreiptis į ESTT, kad šią nelygybę išspręstume teisme“, – Eltai tvirtino jis.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis taip pat antrina, kad šie metai buvo derlingi bet priduria, kad palankios žiemos tikėtis neverta.

„Šiemet, palyginus, buvo dėkingi metai. Nors sausrų kažkiek ir turėjome, bet grūdinės, uoginės kultūros labai gerai užderėjo, sodai, daržovės irgi neblogai. Tad šie metai iš esmės buvo palankūs.

Idealiausia žiema – -5 ar -10 laipsnių, apie 30 cm sniego dangos, ir kad tai nesikeistų 3-4 mėnesius. Bet, deja, eilę metų taip nebūna. Būna atodrėkiai, pašalimai, kurie labai pavojingi tuomet, kai nebūna sniego (...). Tiek šilta, tiek šalta žiema gali sukelti iššūkiu, jie yra pastovūs“, – Eltai sakė jis.

V. Juodsnukis taip pat tikino, kad Lietuvos pieno pramonėje ūkininkai, ypač smulkieji, dažnai yra išnaudojami stambiųjų įmonių.

„Lietuvoje yra suformuota tokia rinka, kai kelios labai stambios perdirbimo įmonės diktuoja kainas. Tuo tarpu ūkininkai praktiškai turi mažai įtakos ir nedalyvauja toje rinkoje kaip lygiaverčiai partneriai su supirkėjais ir perdirbėjais. Tai yra esminis dalykas, kuris nesikeičia 25 metus. Ypač smulkieji (ūkininkai – ELTA) padaryti pigios žaliavos tiekėjais ir stambios įmonės jiems kiek nori, tiek moka. Tai yra labai nedėkinga ir net nusikalstama veikla“, – kalbėjo jis.

Visgi šeimos ūkininkų sąjungos vadovas, priešingai nei LZUBA atstovas, teigė, kad tiek vidaus, tiek užsienio žemės ūkio produktų rinkos yra susitraukusios, ir kad kone visi žemės ūkio sektoriai patirs nuostolių dėl koronaviruso.

„Rinka susitraukusi. Kiek sudėtingiau išvežti produkciją eksportui, ir tos kainos, palyginti, nėra stabilios. Taip pat ir vidaus rinka yra pasikeitusi: užeina tokia žmonių apsipirkimo banga, jie, matyt, sukaupia rezervus, o paskui ilgą laiką turguose ramu. Tad visi žemės ūkio sektoriai nuostolių dėl koronaviruso turės“, – sakė jis.

V. Juodsnukis taip pat pabrėžė, kad valstybės parama nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusiems ūkiams nepasiekė ir smulkiųjų ūkininkų bei teigė paramos skyrimą vykstant neskaidriai.

„Tie procesai vyksta labai neskaidriai, ir mes net nežinome, kas gauna, kiek gauna ir už ką gauna. Kai kas, matyt, labai daug gauna, kai kas visiškai negauna. Skaidrumo, informacijos trūksta“, – Eltai teigė jis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems ūkininkams jau išmokėta daugiau kaip 65 mln. eurų valstybės pagalbos.

Spalio mėnesį tiesioginių išmokų avansų išmokėta 330 mln. eurų, ūkininkaujančius nepalankiose tam vietovėse pasieks 35 mln. eurų avansų, o ekologiškai ūkininkaujančius – 17 mln. eurų, tad iš viso bus išmokėta 382 mln. eurų avansinių išmokų.