Atrodo, kad praėjusiais metais tarp šalies įmonių įsisukusi bankrotų šmėkla traukiasi: naujų procesų šįmet pradėta gerokai mažiau. Vilčių išlikti sunkumų prispaustoms įmonėms teikia ir naujasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas.

Bankrotų sumažėjo

Per pirmus tris šių metų ketvirčius inicijuotos 1163 naujos bankroto procedūros, t. y. beveik 17 proc. mažiau nei per tą patį periodą 2009 m., kai bankroto procedūros pradėtos 1369 įmonėms.

Įmonių bankroto valdymo departamento vadovės Svajonės Alunderienės teigimu, šios tendencijos leidžia tikėtis, kad šįmet bankroto procesų Lietuvoje bus pradėta mažiau nei pernai. "Galima bus daryti išvadą, kad didžiausias bankroto procesų skaičius jau praeityje", – vylėsi pašnekovė.

Šiais metais, palyginti su pernai, net 40 proc. sumažėjo bankroto atvejų, pradedamų ne teismo būdu, 29 proc. – supaprastintų bankroto procedūrų skaičius. "Tai lemia bendras bankroto procesų mažėjimo skaičius", – mano S.Alunderienė.

Šiais metais daugiausia bankroto bylų iškelta prekybos įmonėms, kurios pagal pradėtų procesų skaičių iš pirmos vietos išstūmė pernai lyderiavusį statybos sektorių. Pastarasis šįmet pasitraukė į antrą vietą. Toliau yra apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo veikla užsiimančios įmonės.

Bankroto administratoriai atkreipia dėmesį, kad šįmet ėmė daugėti viešbučių bankroto atvejų, nes jų paslaugų kainos esą nepakankamos, kad jie išgyventų, be to, pernelyg sunki didesnio PVM našta.

Baigtų procesų mažėja

Šiuo metu per teismą vykdomas bankroto procesas Lietuvoje vidutiniškai trunka apie 22 mėnesius, ne per teismą – 13 mėnesių, supaprastinta bankroto procedūra vidutiniškai trunka apie 11 mėnesių.

Pastaraisiais metais baigtų bankroto procedūrų skaičius mažėja. "Viena priežasčių – pailgėjęs bankrutavusių įmonių turto, žemės ir pastatų, pardavimo procesas", – aiškino S.Alunderienė.

Bankroto departamentas išnagrinėjęs 1993–2010 m. duomenis suskaičiavo, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės iki šių procesų vidutiniškai gyvuodavo 7–8 metus. Šįmet dažniausiai apie bankrotą paskelbdavo įmonės, kurių veikla truko nuo 3 iki 10 metų.

Dažniau restruktūrizuoja

S.Alunderienė pastebi, kad šiais metais padidėjo restruktūrizuojamų įmonių skaičius: "Įmonės labiau linkusios jas restruktūrizuoti nei likviduoti dėl bankroto."

Šį procesą dar labiau turėtų paskatinti nuo spalio 1-osios įsigaliojęs naujasis Įmonių restruktūrizacijos įstatymas.

Nuo Įmonių restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios 2001 m. liepą iki 2010 m. rugsėjo pabaigos iš viso restruktūrizavimo procesai pradėti 145 įmonėse, iš kurių penkios jau sėkmingai baigtos restruktūrizuoti. 48 įmonių restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos, iš jų 38 baigėsi bankroto bylų iškėlimu. 2010 m. trečio ketvirčio pabaigoje restruktūrizavimas buvo vykdomas 92 įmonėse.

Departamento duomenimis, per 2010 m. pirmą–trečią ketvirčius iškeltos 35 restruktūrizavimo bylos, t. y. 18,6 proc. mažiau nei per atitinkamą 2009 m. laikotarpį.

Procesai pagreitės

Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos valdybos narys Alvydas Mogenis pasakojo, kad naujasis įstatymas turėtų supaprastinti ir pagreitinti restruktūrizacijos bylų iškėlimą.

"Pas mus restruktūrizacijos bylos iškėlimas yra dvipakopis procesas: pirmiausia priimam nutartis dėl pareiškimo priėmimo, paskui dėl pačios bylos iškėlimo. Švedijoje šios procedūros užtrunka porą ar kelias valandas. Jei įmonė kreipiasi dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo, tai yra gaisras, reikia įmonę gelbėti kuo greičiau ir apsaugoti nuo antstolių, vykdomųjų raštų, nuo kreditorių, kad įmonė galėtų persitvarkyti. Pas mus šis procesas buvo labai ilgas, o naujasis įstatymas turėtų leisti nutartį dėl bylos iškėlimo priimti labai greitai", – pasakojo pašnekovas.

Kyla neaiškumų

Naujasis įstatymas galioja vos porą mėnesių ir kol kas nėra susiformavusi teisminė praktika, teisėjai skirtingai traktuoja įstatymo normas ir ne visi pirmenybę teikia įmonei gelbėti, o ne priekabių paieškoms.

"Jau turime keletą atvejų, vienu atveju byla buvo iškelta per porą darbo dienų, kitu jau porą mėnesių neiškeliama", – kalbėjo A.Mogenis. Viena priežasčių, kodėl teismai delsia, naujajame įstatyme atsiradęs reikalavimas supažindinti kreditorius su įmonės restruktūrizacijos plano metmenimis.

"Dabar nebereikia kreditorių pritarimo, norint iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau reikia juos supažindinti su metmenimis. Įsivaizduokite, jei metmenys 40 puslapių, o kreditorių keli šimtai. Turime ne tik praktinę problemą, kaip juos supažindinti, bet ir teisėjai, nors įstatyme nenurodyta, ėmė reikalauti įrodymų, kad kreditoriai supažindinti", – dėstė bankroto administratorius.

Vienas galimų sprendimo būdų – metmenis paskelbti internete, o kreditorius paštu pranešti, kur galima rasti šią informaciją.

Spaudimo priemonė

Naujajame įstatyme atsirado landa, leidžianti bankams paspausti restruktūrizuojamas įmones. Naujasis įstatymas pailgino restruktūrizavimo plano rengimo laiką nuo 4–5 iki 6–7 mėnesių, tačiau atsirado įrašas, kad tą laiką įmonė turi teisę savanoriškai mokėti palūkanas.

"Iš "savanoriškai" išėjo "privaloma tvarka". Bankai griebiasi lengvo šantažo ir pasako, kad jei įmonė nepasinaudos šia teise, bankas nepritars restruktūrizavimo planui, o tai, jei per tą laiką įmonės padėtis nepagerėjo, reiškia bankrotą. Planas dabar priimamas ne trimis ketvirtadaliais, o dviem trečdaliais balsų, tačiau bankas dažniausiai būna didžiausias kreditorius ir jo balsas būna lemiamas", – aiškino A.Mogenis.

Pradėti bankroto procesai

Metai Skaičius

2001 590

2002 799

2003 621

2004 709

2005 773

2006 759

2007 606

2008 957

2009 1844

2010* 1163

Pradėti bankroto procesai pagal apskritis

Apskritis 2007 m. I–III ketv. 2008 m. I–III ketv. 2009 m. I–III ketv. 2010 I–III ketv.

Vilniaus 101 154 469 413

Kauno 89 128 294 242

Klaipėdos 68 101 208 175

Šiaulių 55 114 113 69

Panevėžio 28 40 107 92

Telšių 30 42 56 38

Utenos 18 37 37 34

Alytaus 15 26 51 40

Tauragės 17 14 19 23

Marijampolės 7 9 42 37

2010 m. I–III ketv. pradėti bankroto procesai pagal veiklos rūšis

Veikla Skaičius

Prekyba 318

Statyba 248

Apdirbamoji gamyba 148

Transportas ir saugojimas 126

Nekilnojamojo turto operacijos 70

Administracinė ir aptarnavimo veikla 63

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla 59

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos 49

Restruktūrizavimo procesai

Metai Skaičius

2001 2

2002 10

2003 9

2004 4

2005 5

2006 4

2007 3

2008 4

2009 69

2010* 35

* – per tris ketvirčius.