Už sutartį balsavo 408, prieš – 254, susilaikė – 33 europarlamentarai.

Sutartį dar turės ratifikuoti ES narių nacionaliniai ir regioniniai bei Kanados parlamentai, kas, greičiausiai, užtruks kelerius metus. Be to, dar yra grėsmė, kad kylant decentralizacijos ir populizmo idėjoms ES sutarties likimas gali pakibti ant plauko. Tačiau dabar būtent Europos Parlamento pritarimas leis bent jau iš dalies vos po kelių mėnesių naudotis jos teikiama nauda 510 mln. ES ir 36 mln. Kanados piliečių – pasirinkta greitesnė susitarimo įsigaliojimo procedūra. Manoma, kad ES narių pajamos padidės 11 milijardų eurų. Šiuo metu bendra ES ir Kanados prekybos apimtis siekia daugiau nei 65 mlrd. eurų.

CETA (Comprehensive Economic and Trade Agreement – angl.) panaikins daugelį prekybos barjerų ir tarifų – net 99 proc. jų. Tiesa, ES narės, norėdamos nesuteikti pernelyg daug teisių didžiosioms korporacijoms, galės pačios spręsti dėl tam tikrų sričių reguliavimo, o atsiradusius ginčus spręs į Investicijų teismo sistemą abiejų susitarimo pusių paskirti teisėjai.

„Maždaug 18 kartų įvairiose frakcijose buvo svarstyta, ką šis susitarimas reikštų mums – mes atsižvelgiame į beveik visus būgštavimus. (...) CETA yra tam tikras išbandymas mūsų europinei politikai – mūsų laukia daugybė iššūkių, todėl mums reikia pasirinkti tarp protekcionizmo, provincializmo, atskirties arba atvirumo pasauliui, lyderystės, gerovės kūrimo. (...) Itin svarbus ir geopolitinis aspektas – už ES ribų nėra tokios panašios į mus valstybės kaip Kanada. (...)

Reikia apsispręsti, ar renkamės protekcionizmą, ar kovojame už liberalias vertybes – už naująjį auksinį tarptautinės prekybos standartą. Turime susigrąžinti lyderio poziciją globalioje ekonomikoje. Dar pasauliui niekada nereikėjo tokios stiprios ES, kam taip pat gali pasitarnauti šis susitarimas“, – diskusijas dėl CETA trečiadienį pradėjo latvis Artis Pabriks, kuris pabrėžė, kad Latvijos parlamentas sutartį turėtų ratifikuoti jau kitą trečiadienį, o kitoms šalims, galbūt dar abejojančioms dėl sutarties ratifikavimo, patarė neskubėti ir pirma įsitikinti sutarties nauda.

Taip pat CETA suteiks sertifikatų pripažinimą daugybei produktų – pavyzdžiui, jei ES veikianti kompanija nori eksportuoti savo produktus į Kanadą, jos produktai turės būti testuojami vos kartą Europoje. Šis sertifikatas galios ir Kanadoje. Taip bus taupomas kompanijų laikas ir lėšos.

Artimiau bendradarbiaus ne tik ekonominiais klausimais

EP plenarinių posėdžių salėje pasisakiusi europarlamentarė Laima Andrikienė teigė, kad tai moderniausias susitarimas šiuolaikinės ES istorijoje. Ji neabejojo, kad ES veikiančios kompanijos greitai pajus jo naudą, kaip buvo pasirašius sutartį tarp ES ir Pietų Korėjos.

Jau dalinai įsigaliojus šiam susitarimui ES eksportas į šią šalį išaugo net 55 procentais, o tuomet buvęs 7,6 mlrd. prekybos deficitas su P. Korėja visiškai ištirpo – dabar ES narės į P. Korėją eksportuoja 7,3 mlrd. eurų daugiau nei importuoja.

EP nariai taip pat nubalsavo dėl strateginės partnerystės susitarimo su Kanada – bus artimiau bendradarbiaujama užsienio politikos, kovos su terorizmu ar organizuotu nusikalstamumu, mokslinių tyrimų bei kultūros srityse.

„Laisva prekyba ir liberalus daugiašališkumas – vertybės, kurias turime apginti tuo metu, kai jas reikia ginti kaip niekada anksčiau naujausioje ES istorijoje. Jei pažvelgtume į Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu, į, mano manymu, labai apgailėtiną Didžiosios Britanijos išstojimą iš ES ir į tai, kad matome vis daugiau protekcionizmo ir populizmo ES, akivaizdu, kad laisvos prekybos ir daugiašališkumo privalumai yra daugelio kvestionuojami. Į tuos klausimus galime atsakyti tik darbais – darbo vietų kūrimu, ekonomine nauda. (...)

Taip pat svarbios ir bendros pastangos – branduolinio neplatinimo užtikrinimas, netrukdomas baudžiamojo teismo darbas, kova su terorizmu, didesnė vartotojų apsauga, kova su neteisėta prekyba, kibernetiniais nusikaltimais“, – ne tik ekonominę CETA naudą priminė britas Charlesas Tannockas.

Netrūksta ir skeptikų

Trečiadienį vykusias diskusijas dėl CETA lydėjo ir protestai prie EP pastato – ten protestavo maždaug 700 žmonių. Prie pagrindinio įėjimo į pastatą susirinkę protestuotojai blokavo įvažiavimą į pastatą, šalia pastatė butaforinį Trojos arklį. Artėjant balsavimui dėl CETA, jie kėlė vis daugiau triukšmo ir taip trikdė EP darbą.

Aršios diskusijos šiuo klausimu vyko ir pačioje EP plenarinių posėdžių salėje. Viena prieš sutartį pasisakiusiųjų buvo šiemet gegužę vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose dalyvausianti Marine Le Pen.

„CETA buvo paslėpta nuo piliečių. Niekada nebuvo kalbama su žiniasklaida, niekas iš europarlamentarų negalėjo apginti sutarties – jūs nekenčiate diskusijos. (...) Siaubingas susitarimas. Nors bus panaikinami muitų aktai, tačiau bus prarandamos darbo vietos. Taip pat ypač nukentės žemės ūkis – mūsų ūkininkai turės konkuruoti su Kanados ūkininkais, kurių gamybos sąnaudos yra 35 procentais mažesnės. (...) Jūs parsiduodate didžiosioms korporacijoms, jums svarbesni jų interesai. (...) Kiekviena tauta turės apginti savo suvenerumą. Prancūzija galės grįžti prie šio klausimo per Prancūzijos prezidento rinkimus“, – kritikos negailėjo M. Le Pen.

Praėjusių metų pabaigoje visai nedaug trūko, kad CETA būtų ilgam įstrigusi: vienas Belgijos regionas – Valonija – ilgai priešinosi susitarimui dėl, anot jo atstovų, valstybę užplūsiančių pigių prekių ir dėl to sumažėjusio vietinių gamintojų konkurencingumo. Galiausiai regionas nusileido ir Belgija galėjo pritarti sutarčiai sulaukusi visų savo regionų pritarimo.

Tiesa, po EP pritarimo susitarimą turės ratifikuoti ES šalys, t.y., jam turės pritarti sutarčiai pagalius į ratus kišusi Valonija, tad galutinis sutarties likimas dar nėra aiškus.

Taip pat per 12 mėnesių prieš CETA nukreiptą peticiją pasirašė 3,3 milijono žmonių. Kaip teigiama jos organizatorių tinklalapyje, jie su daugiau nei 500 Europos organizacijų kovoja prieš sutartį, nes tai yra grėsmė ne tik demokratijai, teisei, bet ir aplinkos apsaugai, sveikatai ir darbuotojų teisėms.

EP veikianti Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas teigia, kad derybos dėl CETA vyko neskaidriai. Taip pat susitarimo skeptikai pabrėžia, kad Kanadoje yra žemesni maisto kokybės standartai, o CETA bus naudinga tik didžiosioms Kanados korporacijoms, kurios nuo šiol galės daryti didesnę įtaką visai ES. Taip pat balsavimo EP išvakarėse skeptikų surengtoje diskusijoje buvo išsakyta mintis, kad susitarimas pagelbės ir daugybės Kanadoje veikiančių JAV kompanijų interesų gynimui.

Tokiais prieš sutartį nukreiptais veiksmais piktinasi ne vienas EP narys.

„Keista, kad susitarimas, sudarytas dviejų tikrų demokratijų, atnešantis apčiuopiamos naudos visiems žmonėms, taip pat ir verslui, kai kam kelia alergiją ir nepasitenkinimą. Dalinai, o vėliau pilnai įsigaliojus šiam laisvosios prekybos susitarimui, turėtume milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje bus panaikinti 99 proc. visų muitų tarifų“, – prieš balsavimą Europos Parlamente pranešime spaudai savo mintis apie CETA dėstė europarlamentarė L. Andrikienė.

Lietuvos verslininkai turėtų sutaupyti daugiau 1 mln. eurų

Derybos dėl sutarties prasidėjo 2009 metų gegužę ir buvo užbaigtos 2014 metų rugsėjo pabaigoje. Susitarimas buvo pasirašytas dar už dvejų metų – 2016 metų spalio 30 dieną.

2015 metais ES importavo prekių iš Kanados už 28,3 milijardų eurų ir eksportavo beveik 7 milijardais daugiau – 35,2 mlrd. eurų. Numatoma, kad ES narių eksportas į Kanadą augs penktadaliu.

Kanada yra 11-a pagal prekybos apimtis ES partnerė. Tuo metu ES yra antra pagal svarba prekybos partnerė. Kanada pagal investicijas ES narėse yra trečioje vietoje – 165,9 mlrd. eurų.

CETA naudą turėtų pajusti ir Lietuvos verslininkai, kurie dėl tarifų naikinimo, manoma, per metus sutaupys mažiausiai 1 mln. eurų.

Akivaizdžią naudą taip pat turėtų pajusti lietuviškų sūrių gamintojai – ES į Kanadą galės eksportuoti dvigubai daugiau sūrių nei iki šiol. Lietuva į Kanadą daugiausiai eksportuoja baldus, tekstilę, elektronikos prietaisus.

Pasak Užsienio reikalų ministerijos informacijos, 2015 metais Lietuva į Kanadą eksportavo prekių už 171 milijonus eurų – dešimt kartų daugiau nei importavo (16,2 mln. eurų). Lietuvoje Kanada 2015 metų paskutinįjį ketvirtį investavo 116,37 mln. eurų.