Nors 2013-aisiais išaugo darbo jėgos paklausa, o pasiūla – sumažėjo, nedarbas Lietuvoje vis dar siekia 11,1 procentą. Ypač nedarbas veikia jaunus žmones, ieškančius pirmosios darbovietės – jaunuolių iki 25-erių metų nedarbo lygis 2013-ųjų trečiąjį ketvirtį siekė net 23 procentus. Siekdami prisidėti prie šios problemos sprendimo, įvairių sričių ministrai, verslininkų ir jaunimo organizacijų atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo“.

Sausį prasidėjusios „Jaunimo garantijų iniciatyvos 2014–2020 metais“ tikslas padėti jauniems žmonėms lengviau integruotis į darbo rinką. Siekiama, kad jauni specialistai būtų rengiami tikslingai, atsižvelgiant į šalies ūkio poreikius bei sulauktų tinkamų praktikos pasiūlymų. Nuo šių metų sausio pirmosios visi darbo netekę ar nesimokantys ir darbo biržoje užsiregistravę 15–29 metų jaunuoliai per keturis mėnesius nuo registracijos datos sulauks kokybiško darbo, tolesnio mokymosi ar praktikos bei stažuotės  pasiūlymo.

„Memorandumą“ pasirašę Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio ir Žemės Ūkio ministrai, studentų asociacijų, profesinių sąjungų ir verslininkų atstovai pasižadėjo stebėti kaip įgyvendinama iniciatyva ir teikti savo pasiūlymus jos tobulinimui. Siekiama kurti sistemą, kurioje būtų remiamos įmonės suteikiančios jaunimui ilgalaikes ir tvarias darbo vietas, derinti mokymo bei stažuočių programas, rūpintis praktikantų teisėmis.

Pasirašiusieji išreiškė rūpestį dėl menko profesinio išsilavinimo populiarumo ir įsipareigojo jį populiarinti, gerinti verslo įvaizdį abiturientų akyse.

Pavyzdys – Vokietija ir Austrija

„Įvairiems Lietuvos verslo sektoriams trūksta gerų specialistų. Tačiau tam, kad taptum specialistu, reikalinga praktika. Kodėl valstybė, kad ir šešis mėnesius, negalėtų remti darbdavio įdarbinančio jaunuolį pirmą kartą, ar ką tik netekus darbo? Net jei po to jis ir nebedirbs įmonėje, tačiau jau turės tam tikros patirties“ – kalbėjo memorandumą pasirašiusios Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Jis skatino semtis patirties iš kitų Europos valstybių, pavyzdžiui Vokietijos bei Austrijos, kurios gali džiaugtis žemiausiu Europos Sąjungoje jaunimo nedarbo lygiu (mažiau nei 8 procentai). Svarbu, kad čia naudą gauna žmogus, įgijęs kvalifikacinių gebėjimų, o ne konkreti įmonė ar verslininkas, priėmęs apmokymui konkrečiam laikui.

Vokietijos sėkmės priežastimi daugelis analitikų laiko dualinę švietimo sistemą, kurioje pirminis profesinis mokymas derinamas su praktika įmonėje ar organizacijoje. 3-4 dienas per savaitę mokiniai dirba įmonėse, iki dviejų – mokosi mokyklose. Per visą pasirengimo laikotarpį, trunkantį 2-3,5 metus, mokiniams mokama stipendija, kuri svyruoja nuo 300 iki 600 eurų. Iš tokios sistemos išlošia visi – mokiniai įgyja praktinių jų sričiai svarbių žinių, įmonės gali pasirinkti kvalifikuočiausius darbuotojus, o valstybei naudą duoda sumažėjęs jaunimo nedarbas bei tinkamai išsidėstanti darbo jėga.

R. Šidlauskas įsitikinęs, jog tokia sistema tiktų ir Lietuvai. „Valstybė finansuoja mokslą, tad reikia atsižvelgti į tai, kokių specialistų trūksta. Jau dabar matome, ko rinkoje yra per mažai, ko per daug. Ėmusis priemonių, ir pradėjus ruošti specialistus jau kitąmet, greitai patenkintume egzistuojančius poreikius“, teigia jis.  Nesuprantu, kodėl gaištame laiką begaliniuose svarstymuose, kaip, pavyzdžiui, išspęsti siuvimo technologų trūkumą. Jų verkiant reikia lengvajai pramonei. Valstybė turi  įtakoti per finansavimą,  reaguoti greičiau ir lanksčiau.

Profesinio orientavimo svarba

Vokietijos absolventai neskuba stoti į universitetus ir dažnai renkasi profesines mokyklas. Kai kurie po to studijas dar pagilina ir universitetuose. Tuo tarpu Lietuvoje į aukštąsias mokyklas įstoja beveik tiek jaunuolių, kiek baigė mokyklą. Tiesa, pastaraisiais metais pastebimas pokytis – šiemet įgyti profesiją nusprendė dešimtadaliu daugiau mokinių nei pernai, pastebima ir tai, jog į profesines mokyklas stoja ir universitetų absolventai. Tikimasi, jog profesiją besirenkančiųjų daugės, ypač todėl, kad aukštojo mokslo diplomas darbo nebegarantuoja, kitaip nei gero specialisto įgūdžiai.

Pasak R. Šidlausko, svarbi ir profesinio orientavimo sistema: „negerai, kai jaunuoliams patariama stoti vienur ar kitur, neatsižvelgiant į realybę, o tik remiantis asmeniniais ryšiais. Kai kurios aukštosios mokyklos nori prisivilioti studentus, tiesiog ragindamos mokyklas juos „reklamuoti“. Dėl to, verslininkai siekia kuo glaudžiau bendradarbiauti su valstybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, švietimo įstaigomis ir aktyviai diskutuoti apie tai, kokių specialistų jiems reikia.

„Memorandumą“ pasirašiusios šalys tiki, jog geriausia jaunimo ateities garantija – tinkamas ir darbo vietą suteiksiantis išsilavinimas.

R. Šidlauskas tvirtino, kad iniciatyvos sėkmę lems tai, kiek veiksmingos, realios ir paremtos  resursais bei socialine partneryste bus jos įgyvendinimo priemonės. „Sukurti jas ir yra „Memorandumą“ pasirašiusių partnerių uždavinys. Mes, kaip turintys plačiausią geografinį tinklą Lietuvoje, esame pasiryžę konstruktyviai bendradarbiauti šioje srityje“, - sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.