Audito, konsultacijų ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Rimess“ duomenimis, verslo įmonės kone visame pasaulyje dažniau svarsto apie plėtrą artimiausiais metais įsigijimų ar susijungimų būdu. Pasaulio verslo lyderiai teigia, jog šis augimo būdas artimiausiais metais taps vienu svarbiausiu. Tuo tarpu Lietuvos verslininkai į konsolidaciją žiūri atsargiai ir planuoja augti organiškai.

Tarptautinio audito įmonių tinklo „Grant Thornton International“ atliktas tyrimas rodo, jog šiemet ir per ateinančius dvejus metus pasaulyje susijungimų ar įsigijimų būdu augti tikisi 31 proc. įmonių ir tai yra 3 proc. daugiau nei 2012 m. Analizuojant Baltijos šalių duomenimis, Lietuva išsiskiria verslininkų nuosaikumu – konsolidacijos būdu per minėtą laikotarpį augti planuoja 14 proc. įmonių – tiek pat, kiek ir 2012 m. Tuo tarpu Estijoje augti įsigijimo ar susijungimo būdu tikisi 15 proc. (6 proc. daugiau, lyginant su 2012 m.), Latvijoje – 21 proc. (7 proc. daugiau) įmonių. Lietuvoje plėtrą susijungimo ar įsigijimo būdu planuoja mažiausiai įmonių Europos Sąjungoje.

Audito, konsultacijų ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Rimess“ direktoriaus Genadijaus Makuševo teigimu, įmonių įsigijimų ir susijungimų planams įtakos turi ir vidiniai, ir išoriniai veiksniai. „Susijungimai ir įsigijimai yra vienas priimtiniausių būdų įmonei greitai plėstis, didinti pardavimus ir užimti didesnę rinkos dalį. Įsigyjant kitą įmonę ar susijungiant, galima išplėsti savo įmonės veiklos sferą, efektyvesnėmis paversti esamas veiklas. Be to, konsolidacijos procesus taip pat skatina ir išoriniai ekonominiai veiksniai: vartotojų lūkesčiai, bendra ekonominė situacija, BVP augimo prognozės,“ – teigia G. Makuševas.

Baltijos regione smarkiai išsiskiriantys Lietuvos rodikliai rodo, kad vietos investuotojai vis dar yra atsargūs. „Mūsų vertinimu, Lietuvos investuotojų planams didžiausią įtaką turi regioninės tendencijos Europoje. Visų pirma, tai lemia po krizės išmoktos pamokos ir gana nuosaikios prognozės dėl ekonomikos augimo Europoje. Be to, su sunkumais susiduria kai kurių Skandinavijos šalių ekonomika, todėl ir dėl kitų  Baltijos regiono ekonomikų perspektyvų atsiranda abejonių“, – sako G. Makuševas.

Anot G. Makuševo, mažai tikėtina, kad įsigijimų planai ženkliai augs ir artimiausiais metais. Esant dabartinėms aplinkybėms konsolidacija labiau tikėtina nebent komunalinių paslaugų, mažmeninės prekybos, maisto gamybos ir žemės ūkio sektoriuose.