Sankcijų sulaukusioms kompanijoms toks Prancūzijos tarnybų elgesys absoliučiai nesuprantamas, kadangi nei jų registracijos, nei buveinių adresai nepasikeitė - jos, kaip buvo lietuviškos įmonės, taip ir liko. Vežėjai registruoti Lietuvoje, čia moka mokesčius, kaip įprasta teikia paslaugas Europos Sąjungos šalyse.

Suprasdama precedento keliamą grėsmę, aktyviai ginti lietuviškas bendroves ėmėsi asociacija „Linava“ - kreiptasi į Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijas, Europos Komisiją, asociacija įsitraukė į teisminius procesus trečiuoju asmeniu.

„Mūsų įsitikinimu, pažeidžiamas Europos Sąjungos Laisvės teikti paslaugas principas, aiškiai reglamentuojantis juridinių asmenų teisę teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Tikimės, kad teismas išgirs mūsų argumentus ir nebus pasikėsinta į pamatines ES vertybes, užtikrinančias laisvą asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą“, - teigė „Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis.

Vienos iš Prancūzijos socialinio fondo akiratyje atsidūrusios įmonės - UAB „Lagera“ direktorius Gintautas Ašakėnas mano, kad toks šios šalies institucijų elgesys gali būti aiškinamas siekiu apsaugoti savo rinką: „Tai panašu į protekcionizmą, siekį dirbtinai riboti kitų šalių vežėjus ir taip sudaryti palankesnes sąlygas savoms kompanijoms“.

„Tai jau ne pirmas atvejis, kai ES senbuvės dirbtinais barjerais bando stabdyti Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių vežėjus. Mūsų įmonės yra lanksčios, veikia efektyviai, greitai reaguoja į iššūkius, natūralu, kad joms gerai sekasi visoje Europoje. Apmaudu, kad vietoj sąžiningos konkurencijos dėl kurios laimi vartotojai visoje ES, vis dažniau matome biurokratines, administracines kliūtis, ES idėjai prieštaraujantį protekcionizmą. Šioms grėsmėms įveikti reiks ne tik vežėjų bendruomenės susitelkimo, bet ir mūsų valdžios institucijų dėmesio“, -sako „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.