Anot jos, dauguma Lietuvos gyventojų (53 proc.) norėtų panašios pensijos kaip Švedijoje arba Skandinavijoje, o 41 proc. – tokios kaip Vokietijoje ir Vakarų Europoje.

Švedijoje 2023 metais vidutinė pensija siekė 1303 eurus, Vokietijoje 2022 metais – 1152 eurus, o Lietuvoje kovą – 539,6 euro.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siekiant didesnės pensijos į kaupimą reikėtų įtraukti ir darbdavius.

„Kur yra tas skirtumas esminis, tai, kad skandinaviška pensija yra didelė, ori ir stabili, bet ji yra tokia ne dėl to, kad valstybė moka, bet dėl to, kad tame dalyvauja trys sudedamosios dalys: tiek žmogus, tiek valstybė, tiek darbdavys ir matom, kad Lietuvoje šito (darbdavio įsitraukimo – BNS) trūksta“, – penktadienį spaudos konferencijoje teigė T. Gudaitis.

„Užsienyje, Skandinavijoje darbdavių indėlis sudaro 10-15 proc. pensijos dydžio“, – pabrėžė jis.

LIPFA vadovo teigimu, Lietuvoje darbdaviai gali darbuotojo naudai pervesti įmokas į antros ir trečios pakopos fondus, gyvybės draudimą, tačiau to nedaro: „Matom, kad tos edukacijos trūksta“.

Pasak T. Gudaičio, Skandinavijoje ir Vakarų Europoje prie didesnių pensijų taip pat prisideda ir profesinės sąjungos, kurios steigia savo pensijų fondus.

„Į pensijų kaupimo temą bando įsijungti ir profesinės sąjungos, bet jos bando kritikuoti antros pakopos pensijų pakopą, bet jie nesako, kiek jie padarė, kad iš jų pusės padidėtų tos pensijos. (...) mes labiau matytume ir ragintume, kad tos profesinės sąjungos, kad jos stengtųsi, kad atsirastų bent pirmas tas profesinis pensijų fondas“, – sakė T. Gudaitis.

Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu užsienyje dirbusiems ir į Lietuvą norintiems grįžti žmonėms nėra galimybių užsienyje sukauptas lėšas pensijai persivesti į Lietuvą.

LIPFA duomenimis, nuo 2004 metų gyventojai investiciniuose pensijų fonduose uždirbo 1,6 mlrd. eurų, o nuo 2023 metų pradžios pensijų fondų grąža siekė 6-8 proc.