Pirma, pasaulyje gamtinės dujos nuo metų pradžios pabrango beveik trigubai ir pasiekė rekordines, dešimtmetį nematytas aukštumas. Toks didelis gamtinių dujų kainų kilimas neaplenkė ir Europos, taip pat ir suskystintų gamtinių dujų rinkos. Gamtinės dujų kainos turi didelę įtaką šiluminių elektrinių, kūrenamų dujomis, savikainai. Pavyzdžiui, rugpjūtį šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės generacijos dalį (apie 40 proc.), kai vėjo elektrinėse buvo pagaminta tik kiek mažiau nei trečdalis vietinės elektros energijos. Rugsėjo 14-ąją Europos ateities sandorių rinkoje dujų kaina pasiekė dar vieną istorinę aukštumą, kai ji viršijo 800 JAV dolerių už 1 000 kub. m.

Antra, šiemet prasidėjęs naujas prekybos sistemos apyvartinių taršos leidimais etapas ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai lemia spartų taršos leidimų brangimą. Rugpjūtį kaina už CO2 toną pasiekė 60 eurų – tai dvigubai daugiau nei metų pradžioje ir užfiksavo visų laikų apyvartinių taršos leidimų kainų rekordą. Aukštos taršos leidimų kainos yra ambicingų Europos Sąjungos keliamų tikslų rodiklis. Žaliasis kursas skatina pereiti prie švaresnių technologijų, nors pripažįstama, kad perėjimas gali kainuoti brangiai – ir ne tik energetikoje.

Pastangos pereiti prie gamybos tik iš atsinaujinančių išteklių – viena iš priežasčių, kodėl visoje Europoje antradienį, rugsėjo 14-ąją fiksuojami elektros kainų rekordai. Neturint pakankamai gamybos pajėgumų, elektros poreikį turi kompensuoti alternatyvūs šaltiniai. Pavyzdžiui, elektros kaina Jungtinėje Karalystėje pirmadienį viršijo 400 svarų (470 eurų) už MWh. Pastaraisiais metais britai vieną po kitos uždaro anglimi kūrenamas elektrines. Elektros energijos trūkumą pakeičia šiluminės elektrinės, kuriuos degina šiuo metu itin brangias dujas. Atominių jėgainių sustabdymas ir sezoniškai sumažėjusi vėjo generacija dar labiau apsunkina britų padėtį.

Beje, vasarą žemyne aprimę vėjai pastebimai paveikė elektros kainas ne vienoje Europos valstybėje, ypač tose zonose, kur vėjo jėgainės pagamina reikšmingą dalį visos generuojamos elektros energijos, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Nors Baltijos regione elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro vis dar nedidelę dalį paklausos, tačiau vėjo generacija įgyja vis didesnę svarbą ir rinkoms tenka prisitaikyti prie gamtos įtakos bei sezoniškumų. Rugsėjo 14 dieną Lietuvoje didmeninė elektros kaina siekė 142,55 Eur / MWh, Latvijoje ir Estijoje – 141,60 Eur / MWh. Vokietijoje ir Danijoje atitinkamai kainavo 142,24 Eur / MWh.                                        

Tad vėjo generacijai nepalankios oro sąlygos, gamtinių dujų ir taršos leidimų kainų rekordai šiuo metu neišvengiamai veikia galutinius gamybos kaštus ir daro tiesioginę įtaką didmeninei elektros rinkos kainai biržoje, kuri šią savaitę šturmuoja rekordus visoje Europoje. Optimizmo neprideda tai, kad šiuo metu dujų rezervas Europos požeminėse saugyklose yra kur kas mažesnis nei įprasta šiuo laikotarpiu, o gamtinių dujų, kurių kaina per mėnesį jau pakilo 35 procentais, paklausa tik augs šąlant orams.