Užpernai tokiose elektrinėse buvo pagaminta 48 proc. visos elektros, pranešė „Litgrid“. Tačiau elektros suvartojimas šalyje per metus sumažėjo 5,4 procento.
Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo Donato Matelionio, 2022 metais itin sparčiai augo elektros gamyba saulės parkuose, tuo metu dujinių šilumos elektrinių gamyba smuko daugiau nei trečdaliu
„Tiek vėjo, tiek saulės jėgainės pagamino ženkliai daugiau aplinkai draugiškos elektros energijos. Gamyba vėjo elektrinėse išaugo 11,6 proc., o saulės elektrinėse – net 74 proc. Pastarąjį pokytį lėmė spartus naujų gaminančių vartotojų prisijungimas. Tuo pačiu dujomis varomų šiluminių elektrinių gamyba susitraukė daugiau nei trečdaliu“, – pranešime sakė D. Matelionis.
Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai.
Saulės elektrinėse per metus pagaminta 0,273 teravatvalandės (TWh), vėjo – 1,513 TWh, šiluminėse – 1,161 TWh elektros, hidroelektrinėse – 20,4 proc. daugiau iki 0,457 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pernai pagaminta iš viso 2,545 TWh, o iš visų šaltinių – 4,250 TWh elektros – 9,4 proc. mažiau nei 2021 metais.
Tuo metu pernai šalyje suvartota 11,192 TWh elektros – 5,4 proc. mažiau nei užpernai.
„Pernai vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje padarė stiprų poveikį energetinių išteklių rinkai. Dėl pabrangusių dujų kilo ir elektros energijos kainos, elektros vartotojai pradėjo taupyti. Metiniai duomenys rodo, kad verslas elektros energiją taupė labiau nei gyventojai. Ypač išsiskyrė pramonės ir žemės ūkio sektoriai“, – sakė D. Matelionis.
Pramonėje elektros vartojimas sumažėjo 10,7 proc. iki 3,999 TWh, žemės ūkyje – 9 proc. iki 0,248 TWh, transporte – 5,3 proc. iki 0,096 TWh. Gyventojai elektros sunaudojo 3,5 proc. mažiau – 3,289 TWh.
„Metiniai pokyčiai rodo, kad verslas, dažnai už elektros energiją mokantis pagal kintamą biržos kainą, greičiau prisitaikė prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir įgyvendino elektros energijos taupymo planus. Metų pabaigoje daugiau energijos pradėjo taupyti ir gyventojai“, – sako D. Matelionis.
Pernai į Lietuvą importuota 11,219 TWh elektros – 5,3 proc. mažiau nei 2021 metais, eksportuota – 2,652 TWh, arba 7,7 proc. mažiau. Importas iš Švedijos augo 35,1 proc. (5,029 TWh), iš Lenkijos – 28,6 proc. (1,104 TWh), taip pakeisdamas nutrauktą elektros importą iš Rusijos.
Didžiausia elektros eksporto rinka buvo Lenkija – 1,893 TWh – 2,5 proc. daugiau nei 2021 metais. o labiausiai augo eksportas į Latviją – 26,4 proc. iki 0,1 TWh.
