- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sumažėjus vartojimui, regione patvinus upėms bei dėl to išaugus hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vasarį mažėjo 36 proc. iki 74,8 euro už megavatvalandę (MWh), trečiadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, įtakos elektros kainoms praėjusį mėnesį taip pat turėjo atšilę orai didelė vėjo jėgainių gamyba bei remontuojama elektros jungtis „EstLink 2“ tarp Estijos ir Suomijos.
„Aukšta vietos generacija Lietuvoje, ypač mėnesio pradžioje, lėmė, kad net 27 valandas per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros energijos, nei suvartota. Nors vėjo generacija antroje mėnesio pusėje šiek tiek slopo, tačiau elektros suvartojimas šylant orams mažėjo, todėl elektros kainos išliko stabilios“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, mažesnį elektros vartojimą ir augantis gaminančių vartotojų skaičius.
„Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas, o Latvijoje mėnesio pabaigoje hidroelektrinės gamino daugiau nei visas Latvijos elektros poreikis“, – teigė A. Krasauskienė.
Ankstyva šiluma lėmė ir intensyvius pavasarinius potvynius. Pavyzdžiui, Lietuvoje Kauno hidroelektrinė pirmą kartą per 10 metų dėl perteklinio vandens atidarė pralaidas (...)
Pasak jos, sausį įvykusio „EstLink 2“ jungties gedimo šalinimas gali užtrukti ilgiau, nei prognozuota – iki rugpjūčio pabaigos.
Latvijoje vasarį elektros kaina buvo tokia pat kaip Lietuvoje, Estijoje ji buvo kiek didesnė ir siekė 75,5 euro už MWh.
Žemiausios kainos fiksuotos šiaurinėse Skandinavijos zonose – apie 40 eurų. Centrinėje Europoje elektros kainos mažėjo nuosaikiau: Lenkijoje vasarį ji siekė 76 eurus, Vokietijoje – 61 eurą.
Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį preliminariai siekė 1028 GWh (gigavatvalandžių) – 10 proc. mažiau nei sausį.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje mažėjo 19 proc. iki 565 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 55 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su sausiu, vasarį mažėjo 19 proc. iki 302 GWh, šiluminių elektrinių – 44 proc. iki 97 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 18 proc. iki 97 GWh, saulės elektrinių – 50 proc. iki 9 GWh, kitų elektrinių – liko panaši kaip ir sausį.
Vėjo elektrinių gamyba vasarį sudarė 53 proc. visos vietos gamybos, šiluminių elektrinių ir hidroelektrinių – po 17 proc., kitų elektrinių – 11 proc., saulės elektrinių – 2 proc.
Bendras importo srautas sudarė 52 proc. šalies suvartojimo. Importas vasarį į Lietuvą siekė 816 GWh, – 15 proc. mažiau nei sausį. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 69 proc., iš Latvijos – 8 proc., iš Lenkijos importuota apie 23 proc. Eksportas vasarį mažėjo 20 proc. iki 155 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 69 proc., likęs 31 proc. – į Lenkiją.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažiausia metinė infliacija Baltijos šalyse balandį išliko Lietuvoje, didžiausia – Estijoje
Mažiausia metinė (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse balandį išliko Lietuvoje, o didžiausia Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
R. Pocius: tiekėjai negalėjo iš vartotojų reikalauti grąžinti lėšų už nutrauktas sutartis2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius kartoja, kad nepriklausomi elektros tiekėjai ir iki praėjusių metų vasaros negalėjo gyventojams, mažoms bei labai mažoms įmonėms numatyti sutarčių nutraukimo, tiekėjo ke...
-
„Via Lietuva“ ruošiasi pradėti pernai sausį įgriuvusio tilto Kėdainiuose rekonstrukciją5
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija, LAKD) ruošiasi pradėti rekonstruoti 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. ...
-
LAT: teismas turės iš naujo nagrinėti, ar e. tollingo sistemos rangovė pasirinkta teisėtai
Apeliacinis teismas iš naujo turės vertinti, ar milijoninės vertės elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimui bendrovė „ProIT“ buvo pasirinkta teisėtai, nusprendė Lietuvos Aukščiaus...
-
Vilniečius už balandį pasieks perpus mažesnės sąskaitos3
Nepaisant prognozių, kad per anksti sostinės savivaldybei baigus šildymą ir vėl jį atnaujinus vilniečiams teks už tai susimokėti daugiau, sąskaitos už balandį juos pasieks perpus mažesnės. ...
-
R. Pocius: gamtinių dujų kainos antrą pusmetį gyventojams turėtų likti panašios2
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad gamtinių dujų kainos antrąjį šių metų pusmetį gyventojams turėtų išlikti panašios į esančias balandį–birželį, arba tokios pat. ...
-
Balandį – suderinta 0,4 proc. metinė, 0,3 proc. mėnesio infliacija1
Balandį apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą siekė 0,4 procento. ...
-
Kas ir kiek mokės už įvažiavimą į Senamiestį?56
Aiškėja, kad už įvažiavimą į Kauno senamiestį teks mokėti tiems, kurie šią vietą tiesiog kerta tranzitu. Jei automobilis paliekamas stovėti, mokestis bus imamas kaip už parkavimą. ...
-
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas dėl gero darbo paskirtas naujai kadencijai be konkurso10
Finansų ministrė Gintarė Skaistė be konkurso paskyrė Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovą Virginijų Daukšį naujai kadencijai vadovauti įstaigai, tai padaryti leido labai geras tarnautojo veiklos įvertinimas, o sprendimui skirti j...
-
Seime – siūlymas sudaryti palankesnes sąlygas pluoštinių kanapių produktų įvežimui į Lietuvą3
Seimas imasi svarstyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pateiktas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas įvežti į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių pluoštini...