„Sekmadienį nuo 14 iki 15 valandos – antrą kartą nuo 2009 metų pabaigos, kai buvo uždaryta Ignalinos AE, – Lietuvoje elektros gamyba buvo didesnė nei galutinis suvartojimas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Pirmą kartą toks atvejis fiksuotas šių metų liepos 3 dienos popietę. Anot L. Varanavičiaus, taip nutiko dėl itin vėjuotos savaitės – praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino rekordiškai daug energijos – 88 gigavatvalandes (GWh).

„Prieš savaitę tokį patį kiekį energijos sugeneravo visi gamybos šaltiniai Lietuvoje kartu sudėjus. (...) Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame“, – teigė L. Varanavičius.

„Visą praėjusią savaitę buvo itin vėjuota, o valandiniai vėjo elektrinių gamybos rekordai buvo gerinami beveik kasdien, kol penktadienio vakarą – 21 val. vėjo jėgainių gamyba perkopė simbolinę 1 gigavatų (GW) ribą. Preliminariais duomenimis, vėjo elektrinės šią valandą gamino net 1013 megavatų (MW)", – pridūrė jis.

Dėl rekordinės vietinės generacijos praėjusią savaitę vietinėse elektrinėse pagaminome apie du trečdalius šaliai reikalingos elektros, nors įprastai tokį kiekį importuojame.

 

Paskutinis savaitinis vėjo elektrinių gamybos rekordas buvo pasiektas 2022 metų paskutinę savaitę ir siekė 60 GWh.

Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 135 GWh elektros – 53 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 88 GWh. Daugiausiai jos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo daugiau nei dukart – nuo 37 GWh iki 88 GWh, hidroelektrinės – apie 12 GWh, o šiluminių elektrinių generacija smuko 10 proc. nuo 16 iki 14 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat mažėjo – apie 29 proc. nuo 16 iki 12 GWh.

Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 65 proc. Lietuvoje generuotos elektros, šiluminės elektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 9 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.

Palyginti su ankstesne savaite, bendras elektros importas mažėjo 9 proc. nuo 154 iki 140 GWh.

Diferencijuojant šalies importą, 81 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija, o likę 3 proc. – iš Latvijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo daugiau nei dvigubai nuo 28 GWh iki 64 GWh. 54 proc. eksportuoti į Latviją, o 46 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.

Lietuvoje vėjo elektrinių leistina generuoti galia perdavimo tinkle šiuo metu yra 1055 megavatai (MW), iš kurių 537 MW veikia bandomuoju režimu. Skirstomajame tinkle leistina generuoti jų galia siekia 173 MW.

Bendra saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia siekia 2182 MW ir sudaro apie pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.