Latvijoje lapkričio 25 – gruodžio 1 dienomis vidutinė kaina buvo tokia pat, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji krito 5 proc. iki 86,3 euro už MWh, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Nepaisant mažėjusios vietinės gamybos, elektros kainos Lietuvoje ir regione šiek tiek krito. Pagrindinės priežastys – sėkmingai baigti branduolinių reaktorių remonto darbai Suomijoje ir po planuotų techininės priežūros darbų įjungta „EstLink 1“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, pigesnės elektros importo srautai į Estiją ir kitas Baltijos šalis iš Suomijos išaugo net 40 proc., tai lėmė mažesnes kainas visame regione.

Anot „Litgrid“, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. iki 259 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 133 GWh elektros – 34 proc. mažiau (200 GWh).

Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba sumažėjo 39 proc. iki 81 GWh, šiluminių elektrinių – trečdaliu iki 21 GWh, hidroelektrinių – 16 proc. iki 16 GWh. Kitos elektrinės pagamino 16 GWh elektros.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 61 proc. Lietuvoje pagamintos elektros, šiluminės – 16 proc., hidroelektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 11 proc.

53 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota – 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 154 GWh. 70 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Latvijos, o likę 11 proc. – Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 76 proc. iki 7 GWh. 69 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 31 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 87 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.