„Lietuva sugebėjo tiek daug pajungti atsinaujinančių energetikos išteklių, kurie palengvino šitą visą situaciją. Kol šviečia saulė, kol vėjas pučia, kol hidroelektrinės generuoja elektrą, iš esmės mums nereikia dujinių elektrinių ir (elektros – BNS) kainos yra labai geros“, – Žinių radijui trečiadienį sakė A. Šemeškevičius.
„Jeigu jie (kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose – BNS) užsitęstų: akivaizdu, kad būtent šaltuoju periodu labiausiai trūksta generacijos, nes saulės visai nėra, vandens irgi nėra, nes užšalę, o dažniausiai vėjo gali kažkiek būti, gali nebūti, bet tai irgi nėra pats geriausias laikotarpis tai generacijai. Tai čia gali laukti iššūkių“, – teigė jis.
Pasak naujojo perdavimo sistemos operatorės vadovo, trūkstant saulės ar vėjo jėgainių ar hidroelektrinių gamybos, didmeninę elektros kainą formuotų dujas kūrenančios elektrinės ir kiti „tradiciniai elektros generavimo šaltiniai“.
Anot jo, jei elektros kaina priklausytų nuo to, kiek kainuoja dujos, pavyzdžiui, šioms didmeninėje rinkoje pabrangus iki 50 eurų už megavatvalandę (MWh), elektros kaina „Nord Pool“ biržoje šokteltų iki 150 eurų už MWh.
„Tai turbūt džiaugiamės, kad praėjom rekordiškai šaltą žiemą be visų šitų įvykių Artimuosiuose Rytuose“, – pastebėjo A. Šemeškevičius.
JAV ir Izraelio karas su Iranu sukėlė įtampą naftos ir gamtinių dujų rinkose, kuri neslopsta Teheranui blokuojant energijos išteklių eksportui ir Persijos įlankos šalių itin svarbų Hormūzo sąsiaurį.
Gamtinės dujos trečiadienio vakarą Nyderlandų TTF prekybos taške kainuoja apie 52,2 euro už MWh, o „Brent“ naftos – 101,4 JAV dolerio už barelį.
Tuo metu elektros ateities sandorių kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje trečiadienį siekia apie 52 eurus už megavatvalandę.
Naujausi komentarai