Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumą pasirašė ir uostamiesčio verslo atstovai. Šiuo pasižadėjimu, keičiant valiutą, siekiama apsaugoti vartotojų interesus ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą.

Siekia nuraminti visuomenę

"Mes, Klaipėdos verslo įmonių atstovai, pasirašome geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumą ir įsipareigojame sąžiningai perskaičiuoti prekių bei paslaugų kainas", – tokio turinio dokumentą vakar pasirašė uostamiesčio verslo atstovai.

Šiuo memorandumu tarsi siekiama patvirtinti verslininkų sąžiningumą. Nes, pasak Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovo Aro Mileškos, visuomenėje yra suformuotas dirbtinis blogo verslininko įvaizdis, tad šis įsipareigojimas turėtų nuraminti tą visuomenės dalį, kuri nerimauja dėl nesąžiningų veiksmų litus keičiant į eurus.
Esą valdžia neturi tokio įrankio, kuriuo padarytų įtaką verslininkams dorai ir sąžiningai perskaičiuojant litus į eurus, taigi šis pasižadėjimas yra tarsi geros valios gestas.

"Tie perėjimai, kurie vyko mūsų kaimyninėse valstybėse, parodė, jog nieko blogo neįvyko. Kai analizavome Latvijos atvejį praėjus trims mėnesiams po euro įvedimo, paaiškėjo, kad jokių rimtų permainų nebuvo. Manau, ir pas mus bus labai panašiai", – įsitikinęs A.Mileška.

Mažos gudrybės

Klaipėdos savivaldybės vadovai jau pasirašė analogišką memorandumą sostinėje. Tad dabar vyksta tik tęstinis procesas.

Antradienį rotušėje šią garbės žodžio viešą priesaiką pasirašė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Klaipėdos smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos, Klaipėdos pramonininkų asociacijos bei kitų uostamiesčio verslo struktūrų įgaliotiniai.

"Procesas yra kontroliuojamas, yra sureguliuotas. Tai žinia visiems žmonėms, kad ir Klaipėdoje prie šio memorandumo prisijungė asocijuotos verslo struktūros bei savivaldybės įmonės, žinia, kad lito ir euro perskaičiavimas vyks sąžiningai", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Neslepiama, kad tos įmonės, kurios teikia paslaugas, tiesiogiai turės įtakos kainų pokyčiams. Nes juos lemia kad ir paslaugai teikti reikalingas kuras ar kitos žaliavos.

"Šilumos kaina, litus pakeitus eurais, niekuo nesiskirs, tik bus kita valiuta. Po lito atrodys labai pigu", – šmaikštavo bendrovės "Klaipėdos energija" generalinis direktorius Vytautas Valutis.

Prekių ir paslaugų kainas verslininkai turi žymėti eurais ir litais nuo rugpjūčio 22 dienos.

Šiandien stebina kai kurie verslininkai, prekių kainas eurais pateikiantys ryškioje etiketėje žymiai didesniu šriftu nei šiandien dar galiojančiais litais, taip klaidindami pirkėjus. Tai tam tikri ne visai dori šiuolaikinės rinkodaros triukai.

Verslo ir valdžios susitarimas

Prie Geros verslo praktikos memorandumo kviečiamos prisijungti ir savivaldybės, mokslo ir studijų institucijos bei jų asociacijos.

Prisijungę prie memorandumo subjektai nuo prisijungimo dienos įsipareigoja privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikytis memorandumo nuostatų. Prisijungusių prie memorandumo subjektų sąrašą ketinama skelbti viešai internete.

Prekes ir paslaugas teikiantys ūkio subjektai, juos vienijančios asociacijos ir organizacijos, aiškiai suvokdamos socialinės atsakomybės svarbą, prie memorandumo jungiasi savanoriškai.

Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tai svarbus verslo ir valdžios institucijų susitarimas veikti kartu. Esą Geros verslo praktikos memorandumas padės papildomai prižiūrėti verslą, kad visi su euro įvedimu susiję veiksmai, pavyzdžiui, kainų perskaičiavimas, būtų atlikti sąžiningai.
Lietuva eurą įsives nuo 2015 metų sausio 1 dienos.