Skirtingai nei vokiečiai, nuo rusiškų dujų pabėgusi Lietuva artimiausią šaltąjį sezoną dilemos dėl dujų trūkumo neturės.
„Visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva suprato grėsmę iš Rusijos, Rytų pusės. Reali nepriklausomybė yra tada, kai esame nepriklausomi ir energetiškai. Turime suskystintų dujų terminalą, kuris dabar gelbėja ir kaimynines valstybes“, – kalbėjo energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Tuo metu nuo rusiškų dujų itin priklausomoms šalims ateina sunkūs laikai. Skaičiai rodo, kad rusiškų dujų į Europą patenka vis mažiau. Birželį į senąjį žemyną iš Rusijos per „Nord Stream“ fiksuotas iki 60 proc. dujų tiekimo sumažėjimas.
Jeigu pavyktų sudaryti tinkamą kontraktą su mazuto tiekėju, tai kaina neturėtų augti lyginant su praėjusiu sezonu.
„Vakarų Europos valstybėse yra šiek tiek kitokia situacija. Jos sąmoningai arba nesąmoningai pirko naftą ir dujas dėl tam tikrų priežasčių“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros energetinio saugumo projektų vadovas Petras Katinas.
Tiesa, lietuviai rudenį neturėtų tikėtis mažesnės šildymo kainos, nei buvo mokama praėjusį sezoną. Pavyzdžiui, vien per prabėgusius metus sostinėje šildymas pabrango net tris kartus. Kiek kainos gali kilti šiemet, dar nenorima prognozuoti.
„Deja, gerų žinių nėra, kad kainos mažėtų, nes matome, kad ir biokuro kaina yra išaugusi apie 50 proc., kai kuriais atvejais ir daugiau, ir gamtinių dujų biržose kaina pastarąjį mėnesį yra taip pat drastiškai išaugusi. Mes visi žinome, kodėl – tai yra susiję su Rusijos agresija“, – tęsė I. Žilienė.
Šildymo sezonui aktyviai ruošiamasi jau vidurvasarį. Tam ieškoma ir alternatyvų. Siekiant išlaikyti stabilias kainas gali būti panaudojami ir ne patys švariausi metodai.
„Bazinį kuro poreikį siekiama užsitikrinti ilgalaikiais kontraktais. Ieškoma, kokios galėtų būti alternatyvios kuro rūšys. Yra žvalgomasi į mazuto alternatyvą, atsižvelgiant į padėtį gamtinių dujų rinkose“, – kalbėjo valstybinės energetikos reguliavimo tarybos narys Matas Taparauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vokiečiams kalbant apie tris kartus brangesnį šildymą, Lietuvos valdžia tikisi tokių kainų šuolių išvengti.
„Jeigu pavyktų sudaryti tinkamą kontraktą su mazuto tiekėju, tai kaina neturėtų augti, lyginant su praėjusiu sezonu. Tam tikras augimas gali būti, tačiau ne toks drastiškas, jeigu būtų deginamos dujos šios dienos kainomis“, – sakė I. Žilienė.
Klaipėdos suskystintų dujų terminalas šiuo metu dirba pilnu pajėgumu, o jame kaupiamomis dujomis aprūpinamos ir kitos Baltijos šalys.
„Jau pernai metais matėme, kad šis Lietuvos žingsnis link energetinės nepriklausomybės pasiteisino ir Lietuva dabar neturi tokių didelių iššūkių užsitikrinant gamtinių dujų tiekimą, kaip kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kuri buvo vis dar ženkliai priklausoma nuo rusiškų dujų importo“, – pasakojo M. Taparauskas.
Pasak specialistų, nemažėjanti dujų kaina reiškia, kad artimiausiu metu nepigs ir elektra.
„Matome augančias kainas ir jeigu vertintume tik šią dedamąją dalį, tai turi tendenciją nemažėti. Pagal prognozes matome, kad dujų kaina turėtų mažėti tik 2024 metų antrojoje pusėje“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiūtė.
Pasak Lietuvos energetikos agentūros, elektros kainų kritimo neverta tikėtis iki pat naujųjų metų.
