– Ką dažniausiai lietuviai perka lizingu ir ar pirkiniams įtakos turi, pavyzdžiui, metų laikas?

– Lietuviai perka daug ką ir taip, priklausomai nuo laikotarpio. Iš esmės pagrindas elektronika – telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir buitinė technika – indaplovės, skalbyklės, kaitlentės, viskas, ko reikia virtuvei.

– Ar yra sezoniškumas? Galbūt prieš Kalėdas perka vienas prekes, o prieš vasarą – kitas?

– Faktas, kad kalėdiniu laikotarpiu visi galvojame apie Kalėdų dovanas ir dažniausiai perkame nedidelės vertės ir labiau orientuotas į Kalėdų prekyba prekes. Metai iš metų yra tendencija, kad daugiausia žmonės perka gruodžio mėnesį, ypač mėnesio pabaigoje, prieš pat Kalėdas. Tačiau pastaruosius dvejus metus pastebime, kad gegužę ir birželį kartais aplenkiami net gruodžio mėnesio pardavimai. Daugiausia perkama namų gerovės reikmenų – kepsninių, vejos robotų. Pastebėjome, kad žmonės per pandemiją pradėjo aktyviai investuoti į gerovę – geri lauko baldai, gera kepsninė. Supranta, kad vejos pjauti nenori, tad reikia roboto. Ir laisvalaikio prekės, pavyzdžiui, dviračiai, paspirtukai, tampa vis populiaresnės, už jas žmonės nori mokėti dalimis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima išskirti, ką daugiau perka vyrai ir ką moterys yra labiau linkusios lizingu įsigyti?

– Statistika rodo, kad šiaip moterys yra labiau linkusios už prekes mokėti dalimis negu vyrai. Bent jau tai matome Lietuvoje. Ką moterys linkusios pirkti? Auganti tendencija – medicinos lizingas. Pastebime, kad moterys yra labiau linkusios naudotis šia paslauga.

– Tai grožio paslaugos?

– Gali būti grožio paslaugos, odontologijos paslaugos.

– O ar lietuviai įprastai išsimoka už vieną pirkinį ir tada perka kitą, ar dažniau perka daugiau prekių?

– Tendencija keičiasi. Prieš keletą metų lietuviai buvo tie, kurie įsigyja prekę ir tik ją išsimokėję perka kitą. Per pastaruosius kelerius metus pastebime, kad žmonės kaip tik linkę finansuoti, vadinkime, prekių krepšelį, ne vieną prekę. Jei įsirengia namus ir reikia naujos virtuvės, tai pirks ir orkaitę, ir kaitlentę, ir indaplovę. Taip pat namų baldai. Žmonės susikomplektuoja prekių krepšelį nuo kėdžių iki stalo, sofos, lovos ir finansuoja, kaip jiems patogiau.

Tendencija keičiasi.

– Ar šiuo atveju galioja tos pačios atsakingo skolinimosi taisyklės, kaip kad imant būsto paskolą, ar taisyklės kitokios?

– Iš esmės atsakingas skolinimasis veikia ir čia. Tai leidžia ir finansų įstaigoms lengviau valdyti klientų srautą, ypač vėluojančių, nemokių. Lygiai taip pat yra taisyklės, kiek galima turėti įsipareigojimų, kiek turi likti minimaliai pajamų ir pan. Pastebime kitą tendenciją – anksčiau lizingu pirkti, pavyzdžiui, skalbyklę buvo linkę tie, kurie gal negalėjo iš karto išleisti tos didelės sumos. Tačiau dabar tendencija keičiasi. Matome, kad kaip tik pajamingi žmonės, turintys nemažai pinigų, yra linkę mokėti už prekes dalimis, matomai, kad suvaldytų savo finansų srautą.

– Ar gali viena šeimos, poros pusė – sutuoktinis, sutuoktinė – prisiimti lizingu daiktų, nežinant kitam?

– Ar gali? Gali. Šeimos finansai nevertinami, tik to, kuris įsigyja. Tačiau jeigu asmuo nepajėgus iš turimų finansų įsigyti, tuomet įtraukiamas sutuoktinis, sutuoktinių galimybės įsigyti yra gerokai didesnės.