Anot LLRI prezidentės, lietuviai, pagal paskutinius tyrimus, per metus valstybei dirba iki pat gegužės mėnesio.
„Tai reiškia, kad mūsų valstybės išlaidos, bendri mūsų poreikių tenkinimai didėja ir mažiau dalykų mes galime finansuoti privačiai. Kitose šalyse yra labai skirtingai. Kitose ta diena yra balandžio pabaigoje-gegužės mėnesį ir yra tokių šalių kaip Prancūzija, kur ta diena yra švenčiama liepos pabaigoje. Jie perskirsto daugiau negu suvartoja privačiai“, – aiškino E. Leontjeva.
Teoriškai, nuo gegužės 5 d. lietuviai jau būna sumokėję visus metų mokesčius ir tuomet gali finansuoti savo asmenines išlaidas.
„Simboliškai, kad žmogus įsivaizduotų, ką ta diena reiškia – penkis mėnesius ir šešias dienas mes dirbome tam, kad sumokėtume visus mokesčius. Dabar, galima sakyti, jau mes dirbame savo privačioms išlaidoms ir poreikiams finansuoti. Nėra taip, kad šiandien vieną dieną mes nemokame mokesčių“, – šypsojosi E. Leontjeva.
„Kaip matome, 40 proc. mes dirbame tiems bendriems, viešiesiems poreikiams ir 60 proc. dienos jau dirbame sau“, – pridėjo LLRI prezidentė.
Daugiausiai mokesčių skiriama „Sodrai“ ir socialinei apsaugai.
„Žmonės dažniausiai nustemba sužinoję, kad gynybai mes skiriame tik aštuonias darbo dienas iš tų 157-ių, kurias skiriame valstybei išlaikyti. „Sodrai“, pavyzdžiui, skiriame daugiausiai – 34-ias dienas. 28 dienas – socialinei apsaugai. Tai iš viso yra didžiausia mūsų bendrų išlaidų dalis. Sveikatos apsaugai, kiek pamenu, skiriame 24 dienas. Švietimui – trylika dienų. Kultūrai – dvi dienas. Štai tokia įdomi mozaika, kurios tikslas – kad žmonės suvoktų, kur naudojami jų sumokami mokesčiai“, – aiškino E. Leontjeva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vien palūkanoms mes išleidžiame tiek pat, kiek kultūrai arba aplinkosaugai.
Tokia statistika informuoja visuomenę ir skatina kritiškai mąstyti, renkantis naują valdžią.
„Svarbu, kad žmonės žinodami išreikštų savo valią rinkimuose, ragindami politikus. Turbūt ši diena paragins ir mūsų politikus optimaliai naudoti tas lėšas, kurias mes surenkame, nes kol kas buvo einama tuo keliu, kad, jeigu mokesčių nepakanka, tai mes tiesiog didiname skolą. Vien palūkanoms mes išleidžiame tiek pat, kiek kultūrai arba aplinkosaugai“, – sakė E. Leontjeva.
O tą skolą moka mokesčių mokėtojai.
„Kadangi ta diena yra simbolinė, tai yra vidurkis, kas reiškia, kad kai kurie žmonės nustojo mokėti mokesčius žymiai anksčiau. Jie galbūt verčiasi šešėline ekonomika. Vadinasi kiti galbūt tik rudenį sulauks savo asmeninės laisvės nuo mokesčių dienos“, – kalbėjo LLRI prezidentė.
Statistika rodo, kad bedarbių pašalpos – didesnės už minimalų atlyginimą, tad nenuostabu, kodėl šalyje tiek daug nedirbančių.
„LLRI kaip tik apskaičiavo, kad žmogui, uždirbančiam minimumą, neapsimoka grįžti į darbo rinką, nes jis gauna daugiau pašalpų negu uždirbtų pradėjęs dirbti. Tie vadinamieji „nedarbo spąstai“ Lietuvoje sudaro 105 proc. – žmogui realiai labiau naudinga yra nedirbti“, – tvirtino E. Leontjeva.
Anot pašnekovės, ilgalaikius bedarbius namuose laiko ne tik pašalpos, bet ir prarasti socialiniai įgūdžiai.
„Jeigu žmonės gaus psichologinės ir kitokios pagalbos, tai tikėtina, kad jie kažkaip susiims. Žmogui tikrai lengviau taupyti energiją ir nesistengti, bet kai kitos išeities nėra, tada mes pradedame mokytis, įgyjame naujų kompetencijų, socialinių ryšių tam, kad gebėtume panaudoti savo potencialą“, – sakė E. Leontjeva.
Naujausi komentarai