„Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (...) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie šildymo gamybos būdus, V. Lukoševičius pabrėžė, kad biokuras artimiausiu metu išliks pagrindinis ir svarbiausias išteklius šilumos gamybai, netgi Energetikos ministerijai investuojant į kompresoriniai šilumos siurblius.

„Biokuras kol kas lieka mūsų pagrindinis išteklius. (...) Kaip beskaičiuotume, atrodo, kad realiausia ir geriausia alternatyva, tai aukšto efektyvumo biokuro katilinės ir elektrinės“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo V. Lukoševičius.

LŠTA vadovo teigimu, Lietuva prieš 2022 metais kilusią energetinę krizę sugebėjo didžiąja dalimi pereiti nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tarp kurių yra ir biokuras. Jo teigimu, Lietuva praėjusiais metais šilumos gamybai naudojo 75 proc. AEI, o tarp Europos Sąjungos šalių, didesniu procentu pasigirti gali tik Švedija.

Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti.

 

„Kai šoko gamtinio kuro (kaina – ELTA) į padanges, tai biokuras šiek tiek pakilo, bet išliko stabilus ir garantavo tą šildymo prieinamumą ir palyginti pigią šilumą“, – sakė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, 2022 m. smarkiai pakilus šildymo kainoms jos nuosekliai mažėjo ir nors praėjusį šildymo sezoną kaina atsiliko nuo tos, kuri buvo prieš krizę, žmonėms šilumai išleidžia santykinai mažiau nei prieš 10–15 metų.

„(Pernai – ELTA) 4,9 proc. pajamų mes išleidome šildymui. Ar tai daug ar mažai, mes galime diskutuoti, tik noriu priminti apie 2010 metus šis skaičius siekė 10–12 proc.“ – tvirtino jis.

Kita vertus, pastebimas didžiulis skirtumas tarp šilumos kainų didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Jeigu Vilniuje 2024 m. balandžio mėnesį šilumos kaina siekė 5,96 ct/kWh, tai mažosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 9–11 ct/kWh. Anot LŠTA vadovo, tą lemia aukštos savivaldybių pastoviosios sąnaudos.

„Pastoviosios sąnaudos, kurios padiktuotos kapitalo, eksploatacinių sąnaudų, viskas apsiverčia mažųjų savivaldybių nenaudai ir čia bet kokia didesnė investicija: ar biokuro katilas, ar magistralė – iškart reikšmingai didina šią dalį“, – aiškino V. Lukoševičius.

Jo teigimu, mažosioms savivaldybėms reikalingos didesnės valstybės investicinės subsidijos.

„Sprendimas atrodo labai paprastas, mes buvome šį dalyką išbandę ne vienus metus, kai valstybė prisidėjo prie investicijų ir tie biokuro katilai, kurie atsirado, didele dalimi buvo subsidijuoti“.

Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1–2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2–3 proc.