„Šių metų pačioje pradžioje iš partnerių teisėsaugoje, o ir patys pradėjome matyti augančius kiekius ir natūraliai kilo klausimas, kas vyksta, iš kur tos trąšos yra, ne tiek daug tų gamintojų“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė E. Kerza.

Anot jo, padidėję trąšų kiekiai buvo vienas požymių, kad sankcijos gali būti apeinamos.

„Be abejo, ne visos trąšos sankcionuotos, tą mes suprantame, todėl galbūt tai yra legalu, iš patikimų valstybių keliauja trąšos, kurios gali būti parduodamos, tačiau gali būti ir sankcijų mechanizmai, nes kiekiai auga beprotiškai, atsiranda nauji vežėjai, kurie anksčiau neveždavo“, – pasakojo E. Kerza.

Taip pat įtariama, kad galėjo būti klastojami dokumentai, nurodantys trąšų kilmę.

„Natūraliai reikėjo atlikti operatyvinius veiksmus, užprašyti papildomų dokumentų, įsitikinti kilmę, taip pat darėme laboratorijose patikras, žiūrėjome, ar tikrai vežamos tos trąšos, kurias galima vežti, ir užfiksavę galimų dokumentų padirbinėjimo atvejų pridavėme teisėsaugai“, – teigė LTG atsparumo direktorius.

Jo teigimu, nuo šių metų sausio gali būti naudojama specialiai sankcijoms apeiti sukurta trąšų tranzito per Lietuvą schema su tam tikslui sukurtomis nedidelėmis įmonėmis. 

„Kad šia schema naudojamasi, aišku tapo jau maždaug sausio mėnesį, kad tokia schema yra taikoma, kad yra steigiamos specialiai mažos, niekada toje srityje nedirbusios įmonės, kas natūraliai sukėlė budrumo lygį“, – kalbėjo E. Kerza.

Jis nurodė, kad trąšų siuntėjas yra Baltarusijos įmonė, ekspeditorė ir mokėtoja – Lietuvoje registruota bendrovė, o galutinis gavėjas yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Anot E. Kerzos, ne visi įtartini kroviniai yra įleidžiami į Lietuvą – vien vasarį LTG atmetė 15 paraiškų.

„Vien šį mėnesį esame penkiolika paraiškų atmetę tokių krovinių (...) Tas atmetimo procesas vyksta nuolat ir tikrai ne viskas čia prasprūsta“, – sakė E. Kerza.

Anot jo, užkirsti kelią sankcionuotoms trąšoms – ne tik LTG užduotis, privalo įsitraukti ir valstybės institucijos.

„Ne paskutinis vaidmuo ir kitų institucijų, nes įmonės yra registruotos užsienyje, kroviniai galimai yra padirbinėjami užsienyje, tai čia jau žvalgybinės informacijos, teisėsaugos institucijų instrumentai. Toliau yra fizinės patikros, kurios vyksta atvykus, tai čia yra ir Mutinės departamento uždavinys, juoba kai šnekame apie trąšas, nes tai ir cheminės sudėties nustatymas, turime įsitikinti, kad nesankcionuotos trąšos atkeliavo“, – kalbėjo E. Kerza.

„Nepamirškime vežėjų ir užsakovų, kuriems sankcijų įstatymas galioja lygiai taip pat ir jeigu nors viena iš tų šalių sąmoningai žino, kad yra pažeidžiamas įstatymas, gresia baudžiamoji atsakomybė“, – pridūrė jis.

LTG atstovo teigimu, pernai įvedus sankcijas iš Baltarusijos įvežamų trąšų kiekiai smarkiai krito, o situacija atrodė kontroliuojama.

„Stebėjome labai atidžiai jau 2022 metais kas vyksta su trąšų eksportu ir tikrai atrodė, kad sankcijų įvedimas davė rezultatą, trąšų kiekiai buvo smarkiai nukritę, tie vežėjai, eksportuotojai buvo žinomi, lyg ir atrodė, kad situacija kontroliuojama“, – kalbėjo E. Kerza.

Šiuo metu Lietuvos teritorijoje yra sulaikyta apie 750 tonų iš Baltarusijos galimai neteisėtai įvežtų trąšų, dokumentuose nurodyta jų vertė – 327 tūkst. eurų. Šiuo metu aiškinamasi, ar jos galėjo būti įvežtos apeinant sankcijas, teigė E. Kerza.

„Laikinai saugoma penkiolika vagonų po 50 tonų trąšų, kurios kelia įtarimą, kurios gali būti sankcijų apėjimo pasekmė, neteisėtai, nusikalstamu būdu įvežta į Lietuvos teritoriją, surinkę esame visus dokumentus ir atidavę teisėsaugai įsivertinti, ar yra pagrindo manyti, kad tai yra neteisėti veiksmai, ar ne“, – sakė E. Kerza.

Krovinys sulaikytas vasario 10 dieną, kai į Lietuvą buvo įvežtas per Stasylų stotį: „Šis konkretus krovinys sulaikytas vasario 10 dieną, jis atvyko jau per dabar uždarytą Stasylų stotį“. 

LTG informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti ES sankcijas praėjusį penktadienį perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai. Bendrovė nurodė, kad už sankcijų priežiūrą atsakingiems LTG darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė su partneriais išaiškinęs mechanizmą, kuris galimai panaudotas apeiti sankcijas.

Teigiama, kad karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.