2014-ieji. Prekybos centruose – lietuviška produkcija su rusiškomis etiketėmis. Tąkart Rusijai boikotuojant lietuviškus pieno produktus gamintojai juos pardavinėjo Lietuvos prekybos centruose.

Praėjus daugiau nei septyneriems metams, ekonomistai mano, kad tokie vaizdai gali pasikartoti. Šį kartą – dėl sankcijų iš Baltarusijos. Taip A. Lukašenka reaguoja į Europos sankcijas režimo pareigūnams ir verslams. Nuo Naujųjų į Baltarusiją bus draudžiama įvežti dalį prekių iš esą nedraugiškų valstybių. Kitaip tariant, tų, kurios režimui taiko sankcijas. Pavyzdžiui, galvijų mėsą, kiaulieną, pieno produktus. Išimtis bus palikta tik produktams be laktozės.

Po sankcijomis patenka vaisiai iš Vakarų, daržovės, riešutai, dešros ir konditerijos gaminiai. Tačiau Lietuvos verslas tokių A. Lukašenkos pareiškimų pernelyg nesureikšmina. Esą Baltarusijos rinka jau kurį laiką buvo sudėtinga.

„Buvo nemažai ribojimų ir praktiškai mūsų kelios kompanijos, neminint vardais, ten buvo įsitvirtinę, lentynose buvo matomos. Tai, be abejo, globaliai bendra prasme nebus kažkokio poveikio, bet pavienės kompanijos praradimų turės“, – sakė Maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas.

„Mums baltarusiška yra viena iš daugelio eksporto rinkų, bet ji nėra reikšminga, ji nėra didelė nuo bendros įmonės apyvartos sudaro apie vieną procentą“, – teigė „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Kai kurios įmonės eksportą į Baltarusiją mažino ne vienerius metus. Štai, alaus gamintojai – trečdaliu. „Per porą metų apyvarta Baltarusijoje sumažėjo, bet aš nesiečiau čia vien su politine situacija, galbūt netgi daugiau su mūsų partneriais. Vienas iš partnerių dėl kažkokių priežasčių nusilpo arba pradėjo mažiau prekiauti“, – pasakojo R. Viršilas.

Lietuva į Baltarusiją dažniausiai eksportuoja plastiką, elektros įrenginius, mašinas ir, be abejo, maisto produktus. Tačiau tai sudaro tik mažą dalį visos rinkos, o kad eksportas į Baltarusiją pastaruoju metu menko – ekonomistams ne naujiena.

„Kiekvienas normalus verslas suvokia riziką ir, šiuo atveju, tikrai traukiasi nuo rizikos, kurią mes turime. Tai, akivaizdu, kad ir ką pradėtume daryti su verslu Baltarusijoje, yra rizika, kad šį verslą mes prarasime“, – kalbėjo ekonomistas Marius Dubnikovas.

Rytų valstybėse kaip Baltarusija ir Rusija lietuviška produkcija paklausi. Todėl neabejojama, kad sankcijoms įsigaliojus, lietuviškos prekės Baltarusiją vis tiek pasieks.

„Bus surasti aplinkiniai keliai tą produkciją pristatyti. Mes matėme tokius dalykus kaip, pavyzdžiui, baltarusiški mandarinai, kurie atsirado Rusijos rinkoje“, – tarstelėjo ekonomistas.

Tad ekonomistų manymu, Baltarusijai žaisti tokius žaidimus kaip prieš dešimtmetį elgėsi Rusija, – neapgalvota. Tikėtina, kad taip sankcijos atsigręš prieš pačius baltarusius.

„Iš Baltarusijos buvo tokia žinutė, kad: „Sužlugdysime Lietuvos ekonomiką“, ar dar kažką panašaus padarys, bet, akivaizdu, kad Baltarusija visiškai neturi tokios galios“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

Nors poveikis Lietuvai nedidelis, eksportuotojų režimo sankcijos nedžiugina. „Kiniją prarandame, Baltarusiją prarandame, Rusijoje embargas. Kitur – toli, kainų lygiai, valiutų svyravimai. Greit neliks su kuo dirbti išskyrus Europos Sąjungą ir Skandinaviją. Neramina tai, kad su visomis pusėmis pakariaudami, galime turėti sumas nekokias“, – svarstė G. Bagušinskas.

Vis dėlto, gamintojai kalba apie atsakomąsias sankcijas. Esą, jei lietuviška produkcija draudžiama, drauskime ir baltarusišką. „Mes Lietuvoje turime begalę baltarusiško importo įvairiais pavadinimais, lietuviškais vardais. Bet yra importuojama iš Baltarusijos nemažai“, – detalizavo „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas.

„Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus, tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, – sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Tai – ne pirmos iš Baltarusijos sankcijos Vakarams. Prieš daugiau nei pusmetį režimas į šalį uždraudė įvežti „Škoda“ automobilius. Taip pat juos pardavinėti turguose ir automobilių salonuose. Tada A. Lukašenka sankcijas paskelbė dar dviem įmonėms – tarp jų ir kosmetikos įmonėms.