Vietoj žaliuojančių terasų keturi sostinės daugiabučiai ant stogų įsirengė saulės elektrines. Šiuo metu saulės nėra, bet iki žiemos pagaminta energija gyventojams jau leido sutaupyti.

„Pernai jau spėjome sutaupyti 1 tūkst. 250 eurų, o šiemet planuojame sutaupyti beveik 6,5 tūkst. eurų“, – pasakojo namų bendrijos pirmininkė Živilė Navardauskė.

Anot namų administratoriaus, iš saulės elektros bendroms reikmėms: namų, laiptinių, požeminio aikštelių apšvietimui, liftams pasigamina vos dešimt daugiabučių Lietuvoje. Tačiau kitų namų gyventojams nė nežinant, elektra gaminama iš vėjo.

„Vasara nebūna tokia vėjuota, bet rudenį, ypač gruodį, 92 procentai daugiabučių patalpoms reikalingos energijos – pagaminta vėjo“, – sakė „Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Saulės ir vėjo jėgainėse pagaminta perpus daugiau elektros nei užpernai. Anot energetikos ministro, tai – lūžio taškas. Tokiais tempais Lietuva savarankiškai apsirūpinti elektra galės trejais metais anksčiau nei planuota.

„Lietuva jau 2027 metais pilnai apsirūpins energija, savo elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių“, – teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Lietuva pasigamina beveik pusę elektros poreikio, bet auga ir elektros vartojimas.

„Per metus suvartojame 11 teravatvalandžių, tai daugiau nei 5,5 pasigamino pati, o iš tų 5,5 daugiau nei 3 teravatvalandės buvo pagamintos vien tik iš saulės ir vėjo“, – sakė Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

Pati elektra bus pigesnė, bet infrastruktūros kaštai linkę brangti, tai bendroje sumoje vartotojas išlos, bet produktas bus pigus, o pristatymas brangesnis negu dabar.

Nors elektros pagaminama vis daugiau, finansiškai Lietuva vis dar priklausoma nuo elektros importo iš Švedijos, Latvijos, Lenkijos. Anot energetikos eksperto, rizika išlieka ir dėl saulės energijos.

„Kai tu gamini elektrą, kai visi gamina ir elektros kaina maža, tada atsiranda problema – tau neatsiperka investicija ir gali būti, kad tie pirmieji pasistatę sustabdys vėliau ateinančius ir reikės Vyriausybės įsikišimo“, – kalbėjo atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

Šiuo metu vidutinė elektros kaina biržoje kainuoja apie 11 centų už kilovatvalandę. Kuo daugiau Lietuva pasigamina elektros iš atsinaujinančių šaltinių, tuo ji pigesnė ir vartotojams.

„Vidutiniškai ekspertai skaičiuoja, kad tai yra apie 40 procentų pigiau negu, kad kūrenama anglimis, apie 50 procentų pigiau negu dujomis“, – teigė A. Bagočiūtė.

Elektros išlaidos mažėtų ir tiems, kurie neturi saulės elektrinių namuose. Kas surištas su biržos planu, pokytį pajustų iškart. Kas su fiksuotos kainos planais, atpigimo reiktų laukti iš tiekėjo.

„Manau, kad dabar nėra didelė, bet galėtų būti 20–30 procentų žemesnė ir tai būtų tvari kaina, kai elektros vartotojams prieinama kaina ir investuotojams į gamybą“, – aiškino M. Nagevičius.

Po trejų metų vartotojams reiktų ruoštis, kad elektros kainų šuolių bus daugiau, bet vidutinė kaina bus mažesnė nei dabar.

„4–7 centai gamybos, turbūt toks siekiamas rodiklis. Jei pridėsim skirstymą, perdavimą, tai bendra optimali kaina gyventojams – 15–14 centų“, – skaičiavo D. Kreivys.

Nors elektra žmonėms turėtų pigti, ateityje reikės vis daugiau išleisti už elektromobilių stoteles, tinklų plėtrą ar šilumos siurblius.

„Pati elektra bus pigesnė, bet infrastruktūros kaštai linkę brangti, tai bendroje sumoje vartotojas išlos, bet produktas bus pigus, o pristatymas brangesnis negu dabar“, – aiškino M. Nagevičius.

Metų pabaigoje Lietuva, tikėtina, pasigamins du trečdalius elektros poreikio.