„Tiriant pareiškėjų kvestionuojamų metodikos nuostatų teisėtumą nebuvo nustatyta jų neatitikties aukštesnės galios teisės normoms“, – rašoma liepos 5 dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartyje.

Seimo narė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Mogenienė ginčijo aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką kaip neatitinkančią tiek Europos Sąjungos reikalavimų, tiek nacionalinių teisės aktų.

„Žalos aplinkai dydis yra vertinamas teoriškai, t. y. nenustatinėjant konkrečiam aplinkos (gamtos) komponentui padarytos žalos bei jos dydžio, o tik taikant standartines matematines formules, (...) metodikoje nėra pateikta jokių duomenų, kaip ir kokiu pagrindu nustatyti teršalų fiksuoti įkainiai, tarifai bei aplinkos komponentams taikomi koeficientai, (...) tuo atveju, jeigu žala yra sukeliama teršalu, kuris nepatenka į metodikoje nurodytą sąrašą, tokiu atveju žala aplinkai nėra atlyginama“, – teismui teigė L. Mogenienė.

Byloje keltas klausimas dėl metodikos punktų, kuriuose įtvirtintos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ar gilesniems jos sluoksniams, orui ir aplinkos komponentams teršiant atliekomis apskaičiavimo taisyklės, teisėtumo.

Aplinkos ministerija teismui teigė, kad metodikoje taikomi standartiniai žalos skaičiavimo principai ir tarifai, o kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybės vertinamos aplinkos būklės atkūrimo priemonių planuose.

„Šiai dienai ne kiekviena medžiaga gali būti efektyviai aptinkama, tačiau laboratoriniai tyrimai nuolat tobulėja. Tai, kad metodika neapima holistiškai visų įmanomų teršalų (cheminių medžiagų ar jų junginių), nereiškia, kad metodika yra nepakankama. Priešingai – remiamasi mokslo žiniomis apie tam tikrų teršalų kenksmingumą, jų poveikį ir galimybėmis aptikti“, – aiškino ministerija.

LVAT konstatavo, kad aplinkos ministras turėjo teisę nustatyti įsakymu aplinkai padarytos žalos skaičiavimo tvarką.