Svarbu tai, kad Vyriausybė ir Seimas suprato socialinio dialogo svarbą, įvertino Trišalėje taryboje nuveiktą darbą, tačiau po pusantrų metų svarstymų bei gausybės pataisų praėjusios kadencijos ir dabartiniame Seime, galiausiai priimtas Darbo kodeksas mažai kuo skiriasi nuo buvusiojo.

„Džiaugiamės, kad baigėsi profsąjungų lyderių inspiruotų politinių intrigų laikotarpis ir pagaliau turime konkretų dokumentą, reguliuojantį daugumos šalies žmonių gyvenimą.  Savo ruožtu tai ir gerosios praktikos pavyzdys, kuomet socialinių partnerių pastangos nenuėjo veltui, dėl daugelio dalykų buvo susitarta Trišalėje taryboje ir realiai prasidėjęs socialinio dialogo procesas teikia vilties, kad ir ateityje bus galima derinti pozicijas darbuotojams ir darbdaviams svarbiais klausimais“, – pabrėžė LVK prezidentas V. Sutkus.

Jo teigimu, Trišalė taryba ir toliau turi išlikti ta vieta, kurioje priimti socialinių partnerių sprendimai turi būti darbo santykių reguliavimo pagrindu. Socialinio dialogo efektyvumui būtinas pasitikėjimas tarp partnerių, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma pademonstravo politinę valią laikytis socialiniams partneriams duotų pažadų.  Sprendimas Seime svarstyti tik Trišalėje taryboje sutartas naujojo Darbo kodekso pataisas parodė, kad politinė dauguma laikosi duoto žodžio. Tai skatina tikėti, kad judame teisinga linkme ir socialinis dialogas taps svarbia Lietuvos teisėkūros proceso dalimi.

Pasak V. Sutkaus, vis dėlto tenka konstatuoti, kad galutiniame kodekso variante tolokai nutolta nuo pirminio, mokslininkų ir specialistų rengto kodekso raidės ir dvasios, o priimtas darbo santykių reguliavimas išlieka daug mažiau liberalus, negu senosiose Europos Sąjungos valstybėse.

„Jeigu mokslininkų parengtą Darbo kodeksą galima buvo pavadinti žingsniu į priekį darbo santykių liberalizavimo linkme, tai per pusantrų metų trukusį jo taisymų laikotarpį nuolat buvo atsitraukiama vis po žingsnelį atgal“, – pažymėjo V. Sutkus.

LVK prezidento teigimu, liberalesnius darbo kodeksus bei lankstesnį darbo santykių reguliavimą turi Vokietija, Danija, Belgija, kitos Vakarų valstybės.

„Kad ir tos šalys, į kurias traukia didžioji dalis mūsų emigrantų – ten darbo santykiai reglamentuojami liberaliau nei pas mus, bet niekas tuo nesiskundžia. Priešingai, pabrėžia galimybes užsidirbti, verslui palankią aplinką. Visi suvaržymai bei apribojimai verslui tampa papildomais kaštais ir tai mažina galimybes didinti darbo užmokestį. Tad panašu, kad Lietuvoje dar kažkiek užtruks, kol suprasime, kad verslo plėtrai palanki aplinka yra esminė ekonominės gerovės sąlyga.“, – komentuodamas Seimo priimtą sprendimą sakė V. Sutkus.