Regis, premjerui laikas sudaryti dar vieną darbo grupę, kurios tikslas – sugalvoti, kaip atsikratyti "Investuok Lietuvoje" vadovės Mildos Dargužaitės. Jau bandyta tris kartus ir kol kas be rezultatų...

Nepaisydama spaudimo ir net piktybiško Vyriausybės  ignoravimo, pati M.Dargužaitė pasiduoti nežada. "Mano grįžimas į Lietuvą neturėtų prasmės, jei, susidūrusi su akivaizdžiai neteisingais ir senamadiškais valstybės valdymo procesais, nuleisčiau rankas ar prisitaikyčiau prie sistemos", – interviu portalui tvirtino ji.

– Kaip sekasi dirbti, esant dabartinei atmosferai, nežinomybei dėl "Investuok Lietuvoje" ateities? Kaip kolektyvas? Ar tiesa, kad žmonės palieka įmonę? Kiek per metus netekote darbuotojų?

– Darbas "Investuok Lietuvoje" vyksta labai intensyviai. Šiuo metu vedame derybas su keliais stambiais investuotojais, kurie renkasi iš kelių valstybių. Dauguma investuotojų apie Lietuvą net nepagalvotų, todėl agentūros kompetencija ir sugebėjimas tokių potencialių investuotojų surasti, užmegzti kontaktą, įgyti jų pasitikėjimą ir galiausiai pritraukti į Lietuvą, yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

"Investuok Lietuvoje" daug dirba su didelėmis bendrovėmis tiek gamybos, tiek paslaugų srityse, kurių vadovai yra pasauliniu lygiu pripažinti verslininkai, todėl patekti į jų akiratį yra labai sudėtinga. Jie bendrauja tik su žmonėmis, kurie labai gerai išmano jų sektorių, kalba jiems suprantama kalba ir atitinka jų profesionalumo lygį. Tokio lygio vadovai lietuviškos spaudos neskaito, todėl triukšmas apie įstaigų jungimus ar jų vadovų kaitą jų dar nepasiekė.

Atvirkščiai, mes dirbame intensyviai, kad investuotojai nepajaustų galimų pokyčių. Jiems labai svarbu, kad jiems atstovaujančios institucijos būtų stiprios ir jomis būtų galima pasitikėti. Viena didžiausių mano motyvacijų dabar yra užtikrinti sėkmingą projektų, kurie gali labai greitai žlugti, investuotojams sužinojus, "Investuok Lietuvoje" vadovo atleidimo nepagrįstumą, įgyvendinimą.

Kadangi visas mūsų darbas yra pagrįstas profesionalumu ir investuotojų bei agentūros tarpusavio pasitikėjimu, darbuotojai jaučia asmeninę atsakomybę, kad visi projektai būtų užbaigti.

Daugumai jų visuomet atviros ne vieno populiariausio darbdavio durys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Dabartinė politinė atmosfera ir aštrių pareiškimų sukelta nežinomybė dėl "Investuok Lietuvoje" likimo, natūralu, neprideda teigiamų emocijų mano kolegoms ir nekelia jų motyvacijos. Mūsų valstybei neracionalu ir per brangu bloginti darbo sąlygas tokiems profesionalams, nes visi jie lengvai gali išeiti į geriau mokamus darbus, kur jų indėlis būtų daug labiau vertinamas. Nors iki šiol nepraradome nė vieno kolegos dėl politinės nežinios, vargu ar situacija išliks tokia pati, didėjant politiniam spaudimui. Šiuo metu didžiausią nuostolį patiriame ieškodami naujų kandidatų, ypač į vadovaujamas pozicijas. Mes ieškome savo srities lyderių, o tokie nėra linkę rizikuoti savo karjeros perspektyvomis, nežinodami agentūros ateities ir stabilumo.

– Seimo narė Birutė Vėsaitė mano, kad sujungti "Investuok Lietuvoje" ir "Verslią Lietuvą" reikia, nes jų panaši veiklos sritis ir didelės išlaidos (brangios patalpos, didelis jūsų atlyginimas). Kokie būtų trys pagrindiniai jūsų argumentai, kodėl nereikėtų sujungti šių dviejų agentūrų?

– Viešoje diskusijoje dar neteko girdėti realiais skaičiais, pavyzdžiais ar logika paremtų argumentų, kodėl šias organizacijas reikėtų sujungti. Aš tai matau kaip jau trečią bandymą atsikratyti "Investuok Lietuvoje" vadovės. Nors per šiuos metus pasiekėme rekordinių rezultatų tiek įstaigos istorijoje, tiek visame Rytų ir Vidurio Europos regione, tuometė ūkio ministrė B.Vėsaitė man tiesiog pasiūlė išeiti ir nepateikė jokių paaiškinančių argumentų.

Kitas pasirinktas būdas buvo vykdyti auditus, kurie vis dar nėra nesibaigę. O dabar išgyvename trečią bandymą: klaidinančią tam tikrų politikų komunikaciją, kad "Investuok Lietuvoje" prastai dirba, į Lietuvą nepritraukiama investicijų ir dėl to reiktų ją sujungti su "Verslia Lietuva".

Yra daug argumentų, kodėl sprendimas sujungti šias dvi įstaigas būtų nepamatuotas ir žalingas. Pirmiausia organizacijos turi skirtingus tikslus ir vykdo visiškai skirtingas veiklas, kurioms reikalingi skirtingų kompetencijų žmonės. "Investuok Lietuvoje" dirba su užsienio bendrovių vadovais, su kuriais derimasi dėl strateginių ilgalaikių sprendimų – naujų gamybos arba paslaugų centrų steigimo. O "Versli Lietuva" dirba su Lietuvos verslais, padeda jiems vystytis Lietuvoje ir ieškoti potencialių jų produktų pirkėjų užsienyje. Dauguma atvejų net industrijos ir šalys, kurios yra   "Investuok Lietuvoje" ir "Verslios Lietuvos" specializacija, nesutampa.

Antra, dviejų agentūrų sujungimas tikrai nesutaupytų valstybės lėšų, o dalis išlaidų net padidėtų. Bandant sujungti abi agentūras, reikėtų nutraukti patalpų nuomos sutartis ir sumokėti baudas.

Taip pat, kadangi sujungus įstaigas fiziškai darbuotojams reikės tiek pat vietos, papildomas patalpas reiks nuomotis brangiau dėl išaugusių rinkos kainų. Tai būtų tik vienas pavyzdys. Bet kokiu atveju nekilnojamojo turto sąnaudos nėra logiškas argumentas, kaip gerinti organizacijų darbą. Siekiant sumažinti valstybės išlaidas patalpų nuomai, daugiau sutaupyti galima, sujungiant arba iškeliant ministerijas iš brangiausių Vilniaus vietų, kur dėl neoptimalaus pastatų išplanavimo vienam darbuotojui tenka dvigubai ir daugiau kvadratinių metrų nei privačiose įstaigose (kaip "Investuok Lietuvoje" ir "Verslioje Lietuvoje").

Trečia, jungiant agentūras, kai nėra logiškų investuotojams suprantamų to priežasčių, sumažėtų investuotojų pasitikėjimas valstybės investicinės aplinkos ir politiniu stabilumu. Toks sujungimas pasėtų nerimą ir netikrumą tarp investuotojų, ar jiems tikrai galima investuoti Lietuvoje, jei valstybė nėra suinteresuota užtikrinti savo organizacijų veiklos nuoseklumo ir tęstinumo.

– Koks yra jūsų atlyginimas? Ar darbo sutartis terminuota? Jei taip, kada ji baigiasi ir ar numatyta išeitinė kompensacija?

– Mano atlyginimas įvairiose terpėse ir įvairiais pjūviais (su "Sodros" mokesčiais, be "Sodros" mokesčių, su komandiruočių pinigais, su darbdavio mokesčiais ir kitais kūrybingais būdais) jau daug kartų buvo skelbtas ir diskutuotas viešai. "Investuok Lietuvoje" dirbu, nes noriu prisidėti prie šalies tobulėjimo ir gerovės kūrimo. Vadovo atlyginimas "Investuok Lietuvoje", nors ir yra gerokai aukštesnis už vidutinį Lietuvos atlyginimą (7079,40 litų į rankas), jis yra du kartus mažesnis nei mano atlyginimas prieš 17 metų, kai buvau ką tik pabaigusi bakalauro studijas JAV, ir tik maža dalis atlyginimo, kurį gaudavau paskutiniais metais JAV, prieš grįždama į Lietuvą.

Man būtų sunku pasakyti, kiek aš dabar turėčiau gauti už šias pareigas. Viena vertus, labai gerai žinau, kiek galėčiau uždirbti privačiajame sektoriuje, ypač ne Lietuvoje.

Kita vertus, nemanau, kad turėčiau dirbti nemokamai vien dėl to, kad man pasisekė per savo karjerą susitaupyti. Todėl, mano manymu, teisinga, kad tokios įstaigos vadovas gauna tiek, kiek panašių įstaigų vadovai Lietuvoje. Kita vertus, jų atlyginimai šiandien yra gerokai mažesni nei panašių kompetencijų vadovų privačiajame sektoriuje. Mano manymu, tam, kad valstybinis sektorius dirbtų efektyviau, būtina pritraukti kuo daugiau kompetentingų žmonių, o kaip tik to, deja, šiuo metu mokami atlyginimai neskatina.

Prisijungti prie "Investuok Lietuvoje" man buvo pasiūlyta, kai pasitraukė Mantas Nocius ir jam buvo ieškoma laikinos pamainos. Per tuos metus kartu su kolegomis daug pasiekėme: išgryninome veiklas, pridėjome organizacijai naujų funkcijų ir t. t. Tačiau suplanavome daug naujų pertvarkų, kurias dar reikėjo įgyvendinti. Norėdama užtikrinti veiklos tęstinumą, dalyvavau konkurse ir užėmiau nuolatinę vadovo poziciją "Investuok Lietuvoje".

– Kokie jūsų santykiai su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir ūkio ministru Evaldu Gustu? Ar buvote susitikusi su kuriuo nors iš jų prasidėjus  kalboms apie sujungimą?

– Pastaruoju metu, deja, neturėjau galimybės susitikti nei su ūkio ministru, nei su premjeru. Tik prieš porą dienų išgirdau konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie pirmųjų metų Vyriausybės pasiekimus, kad premjeras kvies mane aiškintis, kokie mūsų pasiekimai, kokia strategija, ir tuomet spręs, ką toliau daryti. Liūdniausia, kad šios mintys buvo išsakytos visai salei, o ne man. Nepadeda ir tai, kad savo rodiklius, strategijas bei tikslus esu premjerui ir jo komandai pristačiusi jau ne vieną kartą, ir ši informacija gerai žinoma.

Premjero patarėja ekonomikos klausimais yra "Investuok Lietuvoje" valdybos narė, jai informacija apie veiklą siunčiama kas mėnesį. Taip pat ji dalyvavo Ekonomikos komiteto posėdyje, kur mes pristatėme rekordinius rezultatus ir smarkiai efektyvesnę įmonės veiklą. Būtent po šio posėdžio Ekonomikos komitetas pasiūlė Vyriausybei sujungti "Investuok Lietuvoje" ir "Verslią Lietuvą" dėl neefektyvios šių įstaigų veiklos.

– Ar B.Vėsaitė jūsų nemėgsta asmeniškai? Gal jūsų keliai buvo susikirtę anksčiau?

– Kai B.Vėsaitė tapo ūkio ministre, mūsų interesai šalies atžvilgiu turėjo sutapti ir atitinkamai būti išgyvendinti, todėl nuo pat pradžių siekiau konstruktyvaus ir produktyvaus bendravimo. Tačiau kuo toliau, tuo mažiau bendravimas buvo pagrįstas argumentais, ir diskusija tapo diktatoriška. Man kaip profesionalei toks primityvus bendravimas yra sunkiai paaiškinamas ir nepriimtinas. Geriausias rezultatas visada gimsta diskusijoje, kur išklausomi visi argumentai.

– Ar palaikote ryšius su buvusiu "Verslios Lietuvos" vadovu Pauliumi Lukausku ir kaip vertinate naują šios įstaigos vadovą M.Nocių?

– Taip, su P.Lukausku palaikome ryšius. Apie M.Nociaus vadovavimą daugiausia žinau iš to, kokią įstaigą radau jam palikus "Investuok Lietuvoje". Šiandien galiu pasidžiaugti, kad vos per metus gerokai optimizavome įstaigos veiklą, sumažinome išlaidas, pasiekėme rekordinių rezultatų ir beveik padvigubinome visus tarpinius rodiklius (bendrovių vizitų skaičių į Lietuvą, joms suteiktų konsultacijų skaičių, rinkodaros priemonių matomumą ir t. t.).

Prieš renkant naująjį "Verslios Lietuvos" vadovą, Ūkio ministerijai pasiūliau įtraukti mane į atrankos komisiją, kuri vertino kandidatus, nes manau, kad remdamasi savo patirtimi galiu rekomenduoti, ko reikia tokio aukšto profilio įstaigos vadovui. Tačiau į komisiją pasidalyti savo įžvalgomis nebuvau pakviesta.

– Negailite kritikos dabartinei valdžiai. Ar dėl to nesulaukiate spaudimo? Minėjote, kad net kelis kartus šiemet buvo audituota "Investuok Lietuvoje". Kita vertus, ar nemanote, kad kritika šiek tiek kertasi su jūsų pareigybėmis?

– Tikiu, kad visos viešosios įstaigos turi būti nuodugniai audituojamos kasmet. Tačiau "Investuok Lietuvoje" atveju, manau, persistengiama. Be kasmečio privalomojo veiklos audito, šiais metais dar turėjome du Ūkio ministerijos vidaus auditus. Lėšų naudojimo pagrįstumą tikrino ir Valstybės kontrolė (pateikta daugiau kaip 1000 dokumentų kopijų), ir ši patikra tapo nuolatinė. Vien Lietuvos verslo paramos agentūrai per šiuos metus dokumentai teikti per 100 kartų, o jų apimtis yra daugiau nei 8000 lapų. Mes pasiruošę pateikti visus reikiamus rodiklius, tačiau norėtume, kad iš jų būtų daromos kokios nors išvados, o darbuotojai nepraleistų daugiau laiko pildydami pasiekimų ataskaitas, o ne vykdydami tiesiogines savo funkcijas.

Privačiajame sektoriuje, iškilus klausimų dėl rezultatų ar reorganizacijos, vadovas pirmiausia paskambintų atsakingam asmeniui, su juo kartu aptartų esamą situaciją ir kartu ieškotų sprendimo. Džiaugčiausi, jei tokio skambučio sulaukčiau iš premjero ar ministro, nes mūsų tikslai Lietuvos atžvilgiu turėtų sutapti.

Šiandien man vienintelis būdas būti išgirstai yra viešoji erdvė. Suprantu, kad privačiajame sektoriuje tokio konflikto su įmonės akcininkais negalėtų būti ir vadovas pasitrauktų, o ne viešai išsakytų kritiką. Bet kaip viešosios įstaigos vadovė aš jaučiuosi atsakinga tiek valdžiai, tiek Lietuvos mokesčių mokėtojams. Ir mano tiesioginiams vadovams nesiekiant priimti įstaigai ir kartu Lietuvai naudingiausių sprendimų, dialogą bandau kurti viešojoje erdvėje su tikraisiais "Investuok Lietuvoje" veiklos akcininkais – Lietuvos žmonėmis. Jei, kaip dauguma kitų, tyliai sėdėčiau, man tai reikštų, kad aš prisitaikau prie plačiai paplitusių Lietuvos progreso neskatinančių metodų. Deja, aš to daryti nenoriu.

– Turite planą B? T. y. ką veiksite, jei neteksite "Investuok Lietuvoje" vadovo posto? Grįšite atgal į JAV, o gal eisite į politiką Lietuvoje?

– Turiu galimybių bet kada pasirinkti norimą darbą ar veiklą bet kur pasaulyje, bet šiuo metu man labai svarbus "Investuok Lietuvoje" veiklos tęstinumas. Taip pat noriu prisidėti prie pažangesnės Lietuvos kūrimo. Mano grįžimas į Lietuvą neturėtų prasmės, jei, susidūrusi su akivaizdžiai neteisingais ir senamadiškais valstybės valdymo procesais, nuleisčiau rankas ar prisitaikyčiau prie sistemos.