„Ko pasigendu visuose siūlymuose, tai masiškumo, nes visi skaičiai, ar skaičiuosime dešimtimis milijonų, nieko iš esmės tai nepakeis. Visos šitos iniciatyvos erzina visuomenę, erzina verslą, jos generuos tebūnie 100 mln. eurų, 200 mln. eurų, bet reikia suprasti, kad tai nepadidins reikšmingai pajamų žmonėms. Jeigu užtektų 200 mln. eurų, kad sukurtume gerbūvį, tai tiesiog paimkime juos ir pasiskolinkime už tas pačias neigiamas palūkanas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė M. Dubnikovas.

„Skurdo su 10 eurų neišgelbėsime“, – pridūrė jis.

Skurdo su 10 eurų neišgelbėsime.

Kaip ELTA jau rašė, prezidentas G. Nausėda praeitą savaitę pasirašė dekretą ir Seimui teikia trijų įstatymų pakeitimo projektus, leisiančius užtikrinti spartesnį pensijų didinimą ir taip reikšmingai sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu teikiamuose įstatymų projektuose numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.

Šie Prezidento siūlymai teikiami po diskusijų su verslo asociacijų, profesinių sąjungų bei dirbančius žemės ūkio srityje vienijančių organizacijų atstovais, praneša Prezidentūra.

Prezidento teikiamuose siūlymuose Socialinio draudimo pensijų įstatymu numatyta, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis nei buvo numatyta iki šiol, kartu ženkliai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.

Kartu teikiamu Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti valstybės biudžeto pajamas nediskriminuojant pajamų gavimo darbo užmokesčio forma ir sumažinti mokestinių tarifų skirtumus, šiuo metu egzistuojančius pagal skirtingas pajamų rūšis. Seimui siūloma prie standartinio gyventojo pajamų mokesčio tarifo (20 proc.) priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams aktualus individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.

Siekiant užtikrinti biudžeto pajamas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti, Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Anot Prezidentūros, G. Nausėdos teikiami siūlymai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, numatant viso paketo įsigaliojimą nuo 2020 metų pradžios.

NT mokestis

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas nuogąstauja, kad siūlomas nekilnojamo turto (NT) mokesčio išplėtimas neturės jokios įtakos, nes visiškai nereguliuos rinkos, o surinktos pajamos, pasak jo, tebus ašara.

„Europoje vyksta kasimasis į žemę su neigiamomis palūkanomis. Labai tikėtina, kai įsivyrauja ilgesnį laiką neigiamos palūkanos, rinkoje atsiranda finansiniai burbulai, šiuo atveju NT rinkoje yra pavojus, čia procesas yra užsisukęs, Danijoje, Skandinavijoje, bet jis gali ateiti ir į mūsų šalį natūraliai. Šioje vietoje galima diskutuoti apie tai, kad reikia kažkaip reguliuoti rinką. Bet yra pavojus, kad įsileidus mokestį, kai reikės į kitą pusę reguliuoti NT rinką, kai bus sunkmetis, niekas šito mokesčio neatšauks“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, iš šio mokesčio surenkama pajamų dalis būtų labai maža.

„Kitas dalykas, yra pasirenkamas šiek tiek klaidingas modelis, nes mechaniškai yra mažinama riba, nuo kurios apmokestinamas NT. Šiuo atveju mes jau einame tarsi į kažkokį visuotinį mokestį, bet pajamos iš jo yra niekingai mažos. 8 mln. eurų, sutikime, valstybės biudžetui yra visiška ašara, net ir optimistiniu vertinimu“, – laidoje teigė LVK mokesčių komisijos pirmininkas.

M. Dubnikovo manymu, toks mokestis tik erzina žmones.

„Problema yra tame, kad mokestis vedamas ganėtinai mechaniškai, negalvojama apie jo funkciją, ką jis atlikinės. Toks mokestis visiškai nereguliuoja rinkos, neturi jokios įtakos. Kalbant apie NT mokestį, jis galėtų būti platesnis, riba žemesnė, bet tarifus turėtume peržiūrėti. Dabar pasirinktas modelis yra toks, kad ta riba žeminama ir paliekami ganėtinai dideli tarifai. Tai tiesiog erzina žmones bereikalingai ir pajamų mes negauname“, – „Žinių radijui“ sakė M. Dubnikovas.

ELTA primena, kad Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. – neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. – viršijančiai 500 tūkst. eurų.