- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neslūgstant įtampai dėl bankų, Europos Centrinis Bankas (ECB) pozicijos nekeičia. Kaip ir žadėta, bazinės palūkanų normos keliamos puse procentinio punkto. Taigi „Euribor“ palūkanų norma jau sieks tris su puse proc. Ar gegužę vėl galime tikėtis didėsiančių palūkanų, apie tai – LNK reportaže.
Neregėta įtampa bankų sektoriuje nuo 2008-ųjų finansų krizės – kelių amerikietiškų bankų griūtis per savaitę ir dramatiški bankų akcijų susvyravimai atsiliepė ir Ciuricho „Credit Suisse“ bankui. Jo akcijos vos per dieną smuko trečdaliu ir atsitiesė tik po 54 mlrd. JAV dolerių paskolos.
„Pasideda tam tikra raganų medžioklė. Iš tiesų tikrinami visi bankai, ar yra stabilūs“, – taip situaciją pakomentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Komerciniams bankams ėmus šlubuoti jau abiejose Atlanto pusėse, svarbiausias klausimas, ką darys palūkanas dar kartą kelti žadėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB).
„Reikia pasakyti, kad visų centrinių pasaulio bankų situacija yra nepavydėtina. Mes susiduriame tikrai su nestandartine situacija, kai tų rizikų paketas yra labai platus. Infliacija, pripažinkime faktą, Centrinio Banko yra nesuvaldyta“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Marius Jurgilas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vasarį ECB paskutinį kartą pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto. Vakar taip pat žadėjo didinti tokiu pačiu dydžiu. Tad apsigalvoti gali būti nebe laikas.
„Tai reikš, kad jie apgręžė savo pinigų politiką ir pasiunčia signalą, kad nebe infliacija jiems yra didžiausias galvos skausmas“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičus.
Nepaisant įtampų bankų sektoriuje, ECB vis dėlto ištesėjo savo pažadą.
„Infliacija per ilgai išlieka didelė, todėl Valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Atsižvelgdama į mūsų pasiryžimą infliaciją sugrąžinti prie 2 proc. vidutinės trukmės tikslo“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.
Į dar kartą keliamas palūkanas iškart sureagavo rinkos, nes dalis investuotojų tikėjosi tikrai ne to.
100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį.
„Iš ryto bankų akcijos smarkiai kilo, tai dabar tas kilimas sustojo ir kai kurių bankų akcijų kainos dega raudonai. O tai reiškia, kad yra fiksuojami tam tikri nuosmukiai“, – sakė ekspertas.
Ch. Lagarde pabrėžė, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus, o prireikus ECB išties pagalbos ranką. JAV ar šveicarų bankų scenarijus mūsų šalyje esą nepasikartos.
„Po paskutinės finansų krizės tikrai buvo padaryta daug pataisymų finansų sistemoje. Ir daug rizikų yra užkardyta“, – ramino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Amerikoje didžioji dalis bankų išduoda paskolas fiksuotomis palūkanomis. Žmogus yra apsaugotas, o bankas susiduria su labai didele rizika. Tas pasekmes mes po truputėlį pradėjome matyti. Tuo tarpu šitoje pasaulio pusėje paskolą imantis žmogus prisiima didžiausią palūkanų kėlimo riziką“, – aiškino prof. M. Jurgilas.
Kitas sprendimas dėl palūkanų laukia gegužę. Dar anksti sakyti, ar kėlimas bus nuosaikesnis, ar iš viso atidėtas.
„100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį“, – sakė M. Dubnikovas.
Analitiko manymu, ECB keliamos palūkanos – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Nors visoms šalims keliamos vienodai, bet atsiliepia skirtingai.
„Gerokai anksčiau, kai Lietuvoje infliacija pasiekė 10 proc., euro zonoje dar nebuvo tokio aukšto infliacijos lygio, jau tuomet daug Lietuvos ekspertų kalbėjo, kad mums reikėtų kelti palūkanų normas. Tai yra – vėsinti ekonomiką, kai tuo tarpu euro zonoje visi tą problemą kol kas ignoravo“, – kalbėjo L. Marcinkevičius.
ECB šiemet tikisi kiek daugiau nei 5 proc. vidutinės infliacijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto paskolų turėtojų laukia gera žinia?
Pirmas palūkanų mažinimas, labai tikėtina, jau kitą savaitę. Ekonomistai sako, jog jis vyksta per vėlai ir per mažai. Pirmasis palūkanų mažinimas greičiausiai tebus simbolinis – vos 25-iais baziniais punktais. Finansų ministrė tikisi, kad n...
-
Seimas nepalaikė siūlymo dvigubinti vienkartinę išmoką gimus vaikui
Seimas nepritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dvigubai, iki 1210 eurų, padidinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. ...
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė: reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais, didinti ES atsparumą17
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad reikia stiprinti ryšį su bendraminčiais partneriais pasaulyje ir didinti visapusišką bendrijos atsparumą. ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų4
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...