Neregėta įtampa bankų sektoriuje nuo 2008-ųjų finansų krizės – kelių amerikietiškų bankų griūtis per savaitę ir dramatiški bankų akcijų susvyravimai atsiliepė ir Ciuricho „Credit Suisse“ bankui. Jo akcijos vos per dieną smuko trečdaliu ir atsitiesė tik po 54 mlrd. JAV dolerių paskolos.

„Pasideda tam tikra raganų medžioklė. Iš tiesų tikrinami visi bankai, ar yra stabilūs“, – taip situaciją pakomentavo finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Komerciniams bankams ėmus šlubuoti jau abiejose Atlanto pusėse, svarbiausias klausimas, ką darys palūkanas dar kartą kelti žadėjęs Europos Centrinis Bankas (ECB).

„Reikia pasakyti, kad visų centrinių pasaulio bankų situacija yra nepavydėtina. Mes susiduriame tikrai su nestandartine situacija, kai tų rizikų paketas yra labai platus. Infliacija, pripažinkime faktą,  Centrinio Banko yra nesuvaldyta“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius Marius Jurgilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vasarį ECB paskutinį kartą pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto. Vakar taip pat žadėjo didinti tokiu pačiu dydžiu. Tad apsigalvoti gali būti nebe laikas.

„Tai reikš, kad jie apgręžė savo pinigų politiką ir pasiunčia signalą, kad nebe infliacija jiems yra didžiausias galvos skausmas“, – sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičus.  

Nepaisant įtampų bankų sektoriuje, ECB vis dėlto ištesėjo savo pažadą.

„Infliacija per ilgai išlieka didelė, todėl Valdančioji taryba nusprendė padidinti tris pagrindines palūkanų normas 50 bazinių punktų. Atsižvelgdama į mūsų pasiryžimą infliaciją sugrąžinti prie 2 proc. vidutinės trukmės tikslo“, – sakė ECB prezidentė Christine Lagarde.

Į dar kartą keliamas palūkanas iškart sureagavo rinkos, nes dalis investuotojų tikėjosi tikrai ne to.

100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį. 

 

„Iš ryto bankų akcijos smarkiai kilo, tai dabar tas kilimas sustojo ir kai kurių bankų akcijų kainos dega raudonai. O tai reiškia, kad yra fiksuojami tam tikri nuosmukiai“, – sakė ekspertas.

Ch. Lagarde pabrėžė, kad euro zonos bankų sektorius yra atsparus, o prireikus ECB išties pagalbos ranką. JAV ar šveicarų bankų scenarijus mūsų šalyje esą nepasikartos.

„Po paskutinės finansų krizės tikrai buvo padaryta daug pataisymų finansų sistemoje. Ir daug rizikų yra užkardyta“, – ramino finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Amerikoje didžioji dalis bankų išduoda paskolas fiksuotomis palūkanomis. Žmogus yra apsaugotas, o bankas susiduria su labai didele rizika. Tas pasekmes mes po truputėlį pradėjome matyti. Tuo tarpu šitoje pasaulio pusėje paskolą imantis žmogus prisiima didžiausią palūkanų kėlimo riziką“, – aiškino prof. M. Jurgilas.

Kitas sprendimas dėl palūkanų laukia gegužę. Dar anksti sakyti, ar kėlimas bus nuosaikesnis, ar iš viso atidėtas.

„100 tūkst. eurų yra vidutinė tokia būsto paskola Lietuvoje. Lyginant su praėjusiais metais, šiandien reikia mokėti apie 3,5 tūkst. eurų papildomai per metus, t. y. beveik 300 eurų per mėnesį“, – sakė M. Dubnikovas.

Analitiko manymu, ECB keliamos palūkanos – tarsi būrimas iš kavos tirščių. Nors visoms šalims keliamos vienodai, bet atsiliepia skirtingai.

„Gerokai anksčiau, kai Lietuvoje infliacija pasiekė 10 proc., euro zonoje dar nebuvo tokio aukšto infliacijos lygio, jau tuomet daug Lietuvos ekspertų kalbėjo, kad mums reikėtų kelti palūkanų normas. Tai yra – vėsinti ekonomiką, kai tuo tarpu euro zonoje visi tą problemą kol kas ignoravo“, –  kalbėjo L. Marcinkevičius.

ECB šiemet tikisi kiek daugiau nei 5 proc. vidutinės infliacijos.