„Patys bankai net aukštų palūkanų laikotarpyje pradėjo aktyviai kalbėti apie įkainių didinimus klientams, na, tai suprantame, kad tai ne paskutinis motyvas žiūrint į tą situaciją, kuri susidariusi sprendžiant solidarumo įnašo klausimus“, – Seime ketvirtadienį žurnalistams sakė M. Lingė.
„Aplinkybės yra tokios, kad laiko intervalas, per kurį buvo tikimasi, kad išnyks tos aplinkybės, dėl ko buvo pasirinktas toks modelis, buvo manyta, kad dvejų metų pakaks ir panašu, kad realiai ir bus gramdomi tie likučiai, nes jeigu lygintume, nuo kokios bazės buvo skaičiuojami ir kiek buvo galima ir praėjusiais, ir šiais metais gauti, apie 240-250 mln. eurų, tai 2025 metams – tris-keturias kartus mažiau – tiek būtų nuo tos pačios bazės renkama“, – aiškino konservatorių politikas.
Seimo nario teigimu, Europos Centriniam Bankui, o kartu ir komerciniams bankams pradėjus mažinti palūkanas ilgasiniui nebeliktų šio mokesčio bazės.
„Prognozė kitiems metams gauti 60 mln. eurų rodo, kad yra ta kreivė besileidžianti į apačią ir natūraliai kaip ir neliktų“, – tvirtino jis.
Tačiau M. Lingė pabrėžė, kad solidarumo mokestis tęsiamas, nes nesusitarta dėl kitų šaltinių, iš ko papildomai finansuoti krašto gynybą.
„Prioritetai yra svarbūs (gynyba – BNS), tačiau politiniai sprendimai dėl populistinių priešrinkiminių sunkiai krapštomų balsų tiems sprendimams dėl gynybos (...) Renkamasi iš daugiau komponentų, ko galbūt nebūtų reikėję, jeigu būtų buvusi valia spręsti klausimą daug paprastesniu, solidariu būdu, pavyzdžiui, po 1 procentą didinant pelno mokestį ir PVM“, – teigė M. Lingė.
Naujausi komentarai