„Prieš kalbėdami apie mokesčių didinimą, pakalbėkime apie lengvatas. Nes kažkas turi preferencinį traktavimą apmokestinimo kontekste. Ir lengvatų šalyje daug. Lietuvoje mėgstama kalbėti apie lengvatas.(...) Visų lengvatų neišvardinsiu, bet per visas reikia pereiti klausiant, ar jos šiame egzistencinės grėsmės kontekste yra reikalingos“, – penktadienį, po susitikimo su prezidentu G. Nausėda, teigė G. Šimkus.

„Yra mokestinė lengvata mažoms įmonėms. Ir ji iškreipia įmonių elgseną, kai jos nuolat veikia tik aplinkui tą mažą dydį. Dėl to valstybė gauna mažiau pelno mokesčio.  Per 5 metus, man atrodo, kalba eina apie pusę mlrd. eurų“, – netinkamos lengvatos pavyzdį pateikė jis.

Be to LB siūlė atsisakyti valstybės finansavimo antrosios pakopos pensijų fondams, kas, kaip primena institucijos pirmininkas, biudžetui sutaupytų 300 mln. eurų.

Ir lengvatų šalyje daug. Lietuvoje mėgstama kalbėti apie lengvatas.(...) Visų lengvatų neišvardinsiu, bet per visas reikia pereiti klausiant, ar jos šiame egzistencinės grėsmės kontekste yra reikalingos.

„Sausio pradžioje bankas pristatė siūlymus dėl antrosios pakopos. Ir ten buvo keli dėmenys. Vienas iš jų, kad valstybės parama antrosios pakopos fondams siekia 300 mln. eurų per metus. Per 6 metus, tai yra labai daug. Bet čia vertybinis klausimas“, –  sakė jis.

G. Šimkus mano, kad būtų galima drąsiau investuoti „Sodros“ rezervo lėšas, o iš to gautas pajamas skirti į gynybos poreikiams.

„Turime 3 mlrd. eurų „Sodros“ rezervą. Aš suprantu, kodėl jis atsirado, bet galbūt galima bandyti iš jo šiek tiek uždirbti. Nes šiuo metu jis investuojamas į saugias investicijas, bet investavus efektyviau, dalį grąžos būtų galima skirti gynybai“, – teigė G. Šimkus.

Kaip Eltai anksčiau nurodė Prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų iki 2030-ųjų siekiant suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.

Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026–2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.