„Matau „Sodros“ duomenis: įdarbinimai sektoriuje nuo sausio tikrai didėja, bankrotų skaičius nėra kažkaip pasikeitęs, o kaip tik turinčių bankrutuojančių įmonių statusą įmonių yra sumažėjęs skaičius lyginat nuo metų pradžios, bedarbių sektoriuje skaičius esmingai nesikeičia. PVM moka vartotojai, tai, turbūt, labiausiai kas šį klausimą galėtų kelti, tai kam tenka mokėti – tie, kurie eina ir naudojasi šiomis paslaugomis“, – penktadienį LRT radijui teigė M. Lingė.

Anot jo, sausį sektoriuje įdarbinta 2,7 tūkst., kovą – 3,7 tūkst. žmonių.

„Metų pradžioje sektoriuje paslaugas teikiančių įmonių buvo 5,7 tūkst., dabar – 5,9 tūkst.“, – teigė parlamentaras.

Pasak jo, maitinimo sektoriaus teiginiai, kad didinant PVM maitinimo sektoriui norima surinkti daugiau pajamų gynybos reikalams, yra nekorektiški.

Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos Eurika Turonienė sako, kad pabrangus maitinimui mokyklose, vis daugiau tėvų jo nebeįperka.

„Didėja dalis vaikų mokyklose, kurių tėvai neturi pinigėlių nupirkti už padidėjusią kainą. Žinoma, tėveliai sprendžia jų maitinimo klausimą, bet vaiko sveikatos sąskaita: vaikai iš namų atsineša maistą, kuris valgomas atšalęs, ir tikrai neatitinka sveikatingumo reikalavimų, kuriuos, kaip prioritetinius vaikų maitinime, yra iškėlusi Sveikatos ministerija prieš penkis ar šešerius metus. Visa tai dabar užbraukiama“, – teigė E. Turonienė.

Pasak jos, kai kuriose mokyklose pietų kaina siekia 5,5 euro ir tai, asociacijos vadovės teigimu,  nėra normalu. 

Penktadienį šalia Vilniuje vyks maitinimo verslo atstovų protesto akcija, kurioje politikų bus reikalaujama grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Protestą inicijavo smulkusis maitinimo verslas, kuriam ypač sunku išsilaikyti nuo šių metų grąžinus standartinį 21 proc. PVM tarifą.