Finansų viceministras teigia, jog bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu. Anot  jo, PVM lengvata buvo terminuota parama verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, dabar jis atsigauna – pavyzdžiui, maitinimo įmonių pelnas pernai augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais.

„Iki šiol neturime aiškių Finansų ministerijos atsakymų, koks bus tarifas apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje nuo ateinančių metų. Liko trys mėnesiai. Gali pykti nepykti ant Lietuvos banko, bet bankas išsakė aiškią poziciją, ką jie mato. Finansų ministerija iki šiol nepasakė, koks bus sprendimas dėl PVM mokesčio tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo paslaugomis besiverčiančiam verslui“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė M. Majauskas.

„Sunkiai galvoje telpa toks požiūris į Lietuvos verslą, kai negalime pasakyti, kokie mokesčiai bus ateityje“, – pridūrė jis.

Lengvatos pratęsimą palaikantis M. Majauskas pateikė Statistikos departamento duomenis, rodančius, kad maitinimo sektoriaus apyvarta pernai, nuo liepos įvedus PVM lengvatą, išaugo nuo 62 mln. eurų birželį iki 92 mln. eurų liepą. Jo vertinimu, sumažintas PVM tarifas padėjo dalį maitinimo sektoriaus ištraukti iš šešėlio.

Sunkiai galvoje telpa toks požiūris į Lietuvos verslą, kai negalime pasakyti, kokie mokesčiai bus ateityje.

„Jokių esminių apribojimų verslui nuimta nebuvo, atlaisvinimai buvo priimti balandį, ir atlaisvinta prekyba, atlaisvintas judėjimas tarp savivaldybių ir panašiai. Visi atlaisvinimai vyko anksčiau, tuo metu tik priėmus PVM tarifo sumažinimą matome, kad apyvarta išaugo beveik 50 procentų“, – teigė M. Majauskas.

„Išaugus apyvartai ji ir toliau išlieka reikšmingai didesnė nei matėme istoriškai ir vienintelį randu būdą paaiškinti tai, jog šešėlis susitraukė, – verslas išėjo iš šešėlio. Tai svarbus rezultatas ekonomikos skaidrinimo perspektyvoje“, – teigė M. Majauskas.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas tikino, kad sektoriaus apyvartos augimas pernai galėjo būti susijęs su bendru kainų augimu bei „spyruoklinio atšokimo“ po pandemijos efektu.

Anot jo, PVM lengvata buvo terminuota paramos verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos, priemonė. Jo teigimu, pelningų maitinimo įmonių skaičius pernai pasiekė 2019 metų lygį, o deklaruotas pelnas augo beveik 24 proc., palyginti su 2019 metais.

„Tai signalizuoja, kad sektorius atsigauna, skaičiai tai rodo. Pažiūrėjome į kovido nepriemoką, matome, kad šitame sektoriuje grąžinama (nepriemoka – BNS) sparčiau nei vidutiniškai kituose sektoriuose“, – komiteto posėdyje teigė viceministras.

Anot jo, lengvata šiemet biudžetui kainavo beveik 120 mln. eurų, panašiai kainuotų ir kitąmet.

„Tai nemaža suma ir vertinti reikia tikrai labai rimtai, turime nemažai įvairių poreikių ir įtampų biudžete ir visi sprendimai, kurie identifikuoja pajamų netekimus, turi būti rimtai sveriami“, – sakė M. Liutvinskas.

Anot jo, bendrą poziciją dėl PVM lengvatos Vyriausybė turėtų pristatyti kartu su kitų metų biudžeto projektu, kurį planuojama pateikti spalio pirmoje pusėje.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė nesuprantanti, kodėl šis verslas nuolat stumiamas „ant ešafoto, kur sprendžiama, mirti jam ar gyventi“.

„Niekaip nesuprantu, kodėl Vyriausybė kalbėdama apie kompensacijas dėl energetinių išteklių kompensavimo remiasi Europos praktika, tačiau ignoruoja kitą faktą – net 22 Europos Sąjungos šalys ne dėl pandemijos, o tiesiog dėl šio verslo specifikos taiko lengvatinį PVM ir viešbučiams, ir restoranams“, – komitete tvirtino asociacijos vadovė.

E. Šiškauskienės teigimu, sektoriaus įmonės su kaupu įvykdė dėl lengvatos prisiimtus įsipareigojimus:  nuo bankroto išgelbėjo apie 80 proc. smulkaus verslo, priėmė 5 tūkst. naujų darbuotojų, darbo užmokestį padidino 25 proc. ir apie 50 proc. verslo ištraukė iš šešėlio.

VMI: yra rizikų, kad panaikinus lengvatą daugėtų pažeidimų

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, septyniose iš dešimties tikrintų maitinimo vietų randama pažeidimų – daugiausiai jie susiję su neišduotais kasos kvitais arba nesutampančiais lėšų likučiais ir kasos aparato duomenimis. Be to, pažeidimai kartojasi.

VMI Atrankos ir paramos auditui departamento direktorius Valdas Buginskis teigė, kad yra rizikos, jog panaikinus PVM lengvatą ir išaugus mokesčiams pažeidimų daugėtų.

„Manau, pažeidimų skaičius mažai kistų, yra rizika, kad jie didėtų“, – posėdyje teigė V. Buginskis.

VMI duomenimis, maitinimo įstaigų pardavimai šiemet sausį-liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 73 proc., o pirkimai – 51 proc. Tuo metu apgyvendinimo sektoriaus pardavimai augo 44 proc., o pirkimai – 42 procentais.

Maitinimo sektoriaus pelningumas pernai, palyginti su 2020 metais, augo 35 proc., pelningai dirbusių įmonių skaičius padidėjo 8 proc. Palyginti su 2019 metais, jų veiklos pelnas augo 18 proc., o veiklos nuostoliai – 58 procentais.

Tuo metu apgyvendinimo sektoriaus deklaruotas veiklos pelnas pernai augo 64 proc., veiklos nuostoliai sumažėjo 17 proc., o pelningų įmonių daugėjo 13 proc. Palyginti su 2019 metais, jų veiklos pelnas sumažėjo 22 proc., nuostoliai augo 17,2 mln. eurų.

VMI duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius abiejuose sektoriuose pradėtas 81 bankrotas – 2,6 karto daugiau nei 2019-2021 metais.