„Šis projektas teikiamas ne iš didelio džiaugsmo, o labiau iš realybės jausmo arba realybės suvokimo, kur šiandien esame“, – antradienį pristatydama pataisas parlamentarams teigė  Monika Navickienė.

Ji pripažino, kad šis sprendimas dėl 100 eurų vertės mokėjimo „nėra tobulas etikos prasme“.

„Klausimų yra, bet manome, kad turime priimti visus reikiamus sprendimus, kad kuo daugiau žmonių, vyresnių negu 75 metų, būtų apsaugoti ir patirtume jų kuo mažiau netekčių“, – teigė ministrė.

Pasak M. Navickienės, vyresnių negu 80 metrų žmonių Lietuvoje yra 160 tūkst., ir daugiau nei trečdalio jų imunitetas nėra žinomas. 

75-79 metų gyventojų Lietuvoje yra apie 100 tūkst. ir dėl 25 proc. iš jų įgyto imuniteto nėra duomenų.

Anot ministrės, išmokoms biudžete jau yra suplanuoti 27 mln. eurų. Ji pabrėžė, kad finansinė paskata skiepytis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė prognozuoja, kad išmokos gali sulėtinti skiepijimosi tempus. 

„Žmonės pradės skiepytis tik tokiu atveju, jeigu gaus vienkartinę išmoka. Kalbu ne tik apie senjorus, bet ir apie platesnį ratą žmonių“, – teigė parlamentarė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas pareiškė, kad valstybės mokestis už skiepą demoralizuos visuomenę. 

„Tai ne tas būdas, kuris suvienys visuomenę, padarys mus bendruomeniškesniais“, – tvirtino jis. 

Jeigu Seimas pritars, išmoka būtų skirta nuo rugsėjo iki gruodžio pasiskiepijusiems nuo koronaviruso vyresniems nei 75 metų žmonėms bei tiems šios amžiaus grupės žmonėms, kurie iki kitų metų balandžio pasiskiepys sustiprinančia doze.

Balsavimas dėl pataisų numatytas jau antradienį po pietų.