- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindama šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusią paradoksalią situaciją, kai tiek laisvų darbo vietų, tiek bedarbių daugėja, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kai kurios kadenciją baigiančios Vyriausybės taikytos priemonės, siekiant paskatinti gyventojus įsilieti į darbo rinką, nebuvo taiklios.
„Matėme, kad pandeminė situacija padarė gana didelę įtaką užimtumo situacijai Lietuvoje ir bedarbių skaičiaus augimui. Taip pat matėme tam tikrų, galbūt nebūtinai taiklių buvusios Vyriausybės priemonių, kurios paskatino bent jau formalų bedarbių rato didėjimą.
Kalbu apie 200 eurų išmoką, dėl kurios žmonės, niekada nesiregistravę Užimtumo tarnyboje, joje atsirado. Klausimas, ar tie žmonės iš tiesų ieško užimtumo, ar tiesiog registravosi Užimtumo tarnyboje dėl šios išmokos“, – Eltai sakė paskirtoji ministrė.
M. Navickienė pažymėjo, kad taikytos tam tikros finansinės priemonės neskatino žmonių likti ir turimose darbo vietose.
„Taip pat susidarė paradoksali situacija, kad kai kuriems įmonių darbuotojams finansine prasme pasidarė naudingiau registruotis Užimtumo tarnyboje negu likti savo darbo vietoje prastovose. Galimai finansiniai instrumentai, kurie buvo suplanuoti, nebuvo visai taiklūs motyvacine prasme, kai kuriais atvejais neskatino žmonių likti savo darbo vietose, ir jie pasirinko finansiškai naudingesnį kelią – registruotis Užimtumo tarnyboje“, – tikino ji.
Kalbėdama apie galimus sprendimus užimtumo situacijai Lietuvoje gerinti, M. Navickienė teigė, kad svarbu atsižvelgti ne tik į finansinius instrumentus, bet ir kvalifikacijos keitimo galimybes bei užimtumo programų peržiūrėjimą.
Dabar svarbiausia inventorizuoti tokią situaciją, kokia ji yra.
„Užimtumo problematika gana didelė, ypač COVID-19 fone, ir reikės ieškoti sprendimų tariantis su Užimtumo tarnyba, kaip toliau reikėtų elgtis, kad žmonės būtų motyvuoti ir rastų darbo vietą darbo rinkoje.
Reikės galvoti ir apie tam tikrą užimtumo programų peržiūrėjimą, apie kvalifikacijos keitimo galimybes, ir apie tolimesnes paskatas, finansinius instrumentus, kuriuos taikysime žmonėms, pasitraukusiems iš darbo rinkos“, – Eltai sakė ji.
Paskirtoji ministrė pridūrė, kad pagrindinis tikslas yra kelti žmonių motyvaciją įsitraukti ir likti darbo rinkoje.
„Dabar svarbiausia inventorizuoti tokią situaciją, kokia ji yra. Visi finansiniai instrumentai, taikomi Užimtumo tarnybos, turėtų būti labai subalansuoti. Žmonės turi būti apskritai motyvuoti likti darbo rinkoje arba į ją grįžti. Tai yra pagrindinis tikslas, ir visos priemonės turi būti prie jo derinamos: kad žmonės dirbtų, užsidirbtų ir būtų nepriklausomi nuo valstybės malonės“, – pabrėžė M. Navickienė.
Trečiadienį laikinai premjero pareigas einantis Saulius Skvernelis pripažino, kad laikina 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo taikli.
„(...) Ta priemonė, kurią mes taikėme, ji galbūt nebuvo visiškai tiksli ir nebuvo susieta su pagrindiniu rezultatu – tu gali ieškoti, bet neįsidarbinti. Tos išmokos, kurios buvo skirtos, šiek tiek iškreipė darbo rinką, nes dalis žmonių, kurie buvo šešėlyje, apskritai nebuvo užsiregistravę kaip darbo beieškantys, registravosi dėl tos išmokos gavimo“, – sakė laikinasis premjeras.
Darbo paieškos išmoka mokama nuo birželio. Bedarbiams, kurie neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos, jos dydis siekia 200 eurų, bedarbiams, kurie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, – 42 eurus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1 dieną Lietuvoje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Tuo tarpu Statistikos departamentas pranešė, kad trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvoje buvo 18,4 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai 6,3 proc. (1,1 tūkst.) daugiau nei antrą ketvirtį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Piketas prieš „Rail Baltica“: Panevėžio krašto gyventojai prašo prezidento imtis iniciatyvos
Antradienio vidudienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros keliolika vadinamosios „Rail Baltica“ viešojo intereso gynimo grupės aktyvistų susirinko į piketą, taip išreikšdami kritiką šio geležinkelio tran...
-
LEA: „Nord Pool“ biržoje fiksuota mažiausia mėnesio vidutinė elektros kaina nuo 2021-ųjų birželio
Balandį vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,060 cento už kilovatvalandę (kWh) be PVM – tai 12 proc. mažiau už kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM. Nors balandžio antrojoje pusėje elektros k...
-
Siekis į karo technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones įveikė Seimo komiteto barjerą
Seimo Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritarė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, kuriuo siekiama nuo liepos į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones ir netaikyti viešųjų pirkimų reikalavim...
-
Registrų centras: Lietuvoje per 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. ...
-
A. Armonaitė susitikime su JK ministru aptars glaudesnį bendradarbiavimą gynybos srityje6
Jungtinėje Karalystėje (JK) viešinti ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su šios šalies pramonės ir ekonominio saugumo ministru Alanu Maku aptars Ukrainos atstatymo ir glaudesnio dvišalio ekon...
-
Pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos: ką būtina žinoti?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamoms deklaruoti beliko dvi dienos. To dar nespėjo daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų. Dažniausi pasiteisinimai – pamiršo arba nežinojo, kad pajamas turi deklaruoti. VMI primena, pavėlav...
-
Klaipėdiečiai gali butus šildytis ir toliau3
Vakar Klaipėdoje oficialiai baigtas šildymo sezonas. Atsižvelgus į vyraujančias palankias orų prognozes, šildymą nuspręsta išjungti. Tačiau gyventojai, dar nenorintys šildymo nutraukti, gali raštu kreiptis į š...
-
Ekonomistai: šalies ekonomika grįžo į augimo trajektoriją, ji augs ir toliau
Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP) per ketvirtį paaugus 0,8 proc., o per metus – 2,9 proc., ekonomistai sako, kad tai rodo šalies ekonomikos sugrįžimą „į augimo trajektoriją“ bei leidžia tikėtis tolesnio jos augimo. ...
-
„Elektrum Lietuva“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę didėjo 5 proc.2
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 82,88 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos i&sca...
-
K. Budrys: raginimai siekti 4 proc. BVP gynybai – spaudimas sutarti bent dėl 3 proc.2
Verslo raginimus politikams sutarti dėl 4 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako vertinantis kaip spaudimą rasti sutarimą bent dėl 3 proc. BVP kartelės ir šaltinių. ...