„Kalbant apie savarankiškumą, mes visada sutikome su Vyriausybės pozicija, kad nežiūrėkim tik, kaip paskolinti, bet galvokim ir apie pajamų savarankiškumą. Čia mes labai priklausomi nuo valstybės, nesam savarankiški disponuodami ir spręsdami savo piniginės turinį. Papildomos pajamos ir galimybė spręsti tam tikrus dalykus yra irgi teigiamas dalykas. Tokie sprendimai yra lauktini“, – diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ pirmadienį Vilniuje sakė M. Sinkevičius.

Tokie sprendimai yra lauktini.

Pasak jo, lankstesnis skolinimasis bus labiausiai susietas su Europos Sąjungos (ES) struktūrine parama, kurios nemaža dalis tenka regionams.

„Neišvengiamas (savivaldybių – BNS) prisidėjimo faktas kartais iškyla – ir PVM klausimai vykdant projektus atsiranda nefinansuotinų arba kvestionuotinų ar po projekto išlaidomis nepalendančių projektų, dėl to gerai, kad išgirdo mus. Ne kartą sakėm, leiskit mums pasiskolinti“, – teigė M. Sinkevičius.

„Turėdami galimybę pasiskolinti, mes turėsim galimybę realizuoti ES struktūrinės paramos remiamas iniciatyvas“, – pridūrė jis.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Tačiau tokį modelį kritikuoja Lietuvos bankas – jis siūlo modelį tobulinti ir progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Finansų ministerija siūlo, kad pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana. Jos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais.  

M. Statulevičius: lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti projektus

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius teigia, kad lankstesnis skolinimasis savivaldai leistų užbaigti kai kuriuos svarbius infrastruktūros projektus.

„Šiuo metus jaučiasi, kad savivaldybės yra stokojančios lėšų savo nemažų užsibrėžtų infrastruktūrinių planų įgyvendinimui, ypač tai aktualu dabartiniame žaliavų augimo kontekste, statybos sąnaudų augimo kontekste“, – diskusijoje „Savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo paketas: galimybės ir rizikos“ pirmadienį Vilniuje sakė M. Statulevičius.

„Jau dabar matome, kad bus susiduriama su tam tikrų projektų neįgyvendinimu. Papildomos priemonės, įgalinančios savivaldybes užbaigti tuos projektus, kurie jau yra kainavę viešajam sektoriui nemažus pinigus, kur įtraukti verslo subjektai, matyt yra logiškas“, – teigė jis.

Jis priminė, jog savivaldybės renka infrastruktūros mokestį, skirtą tiesiogiai jų projektų įgyvendinimui ir aptarnavimui, tačiau pasak M. Statulevičiaus, jis yra nepakankamas.

„Jis priklausomas nuo rinkos aktyvumo, projektų, kurie įgyvendinami. Jei tie projektai pradėtų lėtėti, ir pajamos būtų nelabai tvarios ir prognozuojamos. Matyt, NT mokestis tą klausimą padės spręsti“, – sakė asociacijos vadovas.

Finansų ministerija siūlo savivaldybėms neriboti skolinimosi finansuojant Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų remiamus projektus ir joms prisidedant savo lėšomis.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiuo metu savivaldybės negali papildomai skolintis, išskyrus atvejus, kai yra vadinamieji „blogi metai“ ir įstatymas jiems leidžia ribotos apimties skolinimąsi.

Finansų ministerijos skaičiavimais, planuojamas savivaldybių lėšų poreikis tokiems projektams 2021-2027 metais yra 377 mln. eurų.