Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.  

„Sankcijos nėra įvestos dėl sankcijų, režimui tereikia pakeisti savo elgesį ir tranzitas, kuris vyko, tarp mūsų šalių ir apskritai galės toliau tęstis. (...) Nenoriu, kad jis nutrūktų, bet tai priklauso nuo kitos pusės, kamuolys yra kitoje pusėje ir tereikia padaryti tam tikrus žingsnius“, – Klaipėdoje žurnalistams penktadienį kalbėjo M. Skuodis.

Jis sako abejojantis, kad trąšų tranzitas sustos būtent gruodžio 8 dieną, nes „yra ir tam tikros išankstinės apmokėjimo sąlygos“ bei kitos aplinkybės.

M. Skuodžio teigimu, ar tranzitas vyks, priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: bankų ir galimų sankcijų režimo pokyčių.

„Pirmas dalykas, ar bankai leis atsiskaitymus, nes Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijos tiesiogiai negalioja, pavyzdžiui, Lietuvos juridiniams asmenims, ir labai svarbus dalykas, kad jos priklauso nuo finansinių įstaigų, ar jos praleidžia mokėjimus, ar nepraleidžia (...) Didieji bankai savo žodį jau yra tarę“, – komentavo M. Skuodis.

Be to, anot ministro, tiek ES, tiek JAV sankcijos gali būti sugriežtintos ar kitaip pakeistos.

„Jūs girdite apie diskusijas Europos Sąjungos lygmeniu, lygiai taip pat girdite apie papildomas diskusijas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir čia galimi du variantai: galimas sankcijų stiprinimas, antras dalykas – tikrai yra įmanomas ir griežtesnis sankcijų išaiškinimas, kad neliktų jokių pilkųjų zonų, dėl kurių vyksta daug diskusijų“, – kalbėjo ministras.

M. Skuodis pripažino, kad didelę dalį Klaipėdos uosto krovos sudaro trąšos, panaši padėtis ir su pervežimais geležinkeliu. Tačiau jis išsamiau nekomentavo, kaip paveiktų Lietuvos verslą dar stipresnės sankcijos.

„Uoste daugiausia krovą sudaro baltarusiškos trąšos. Geležinkeliai perveža ir daugiau visko, trąšos lygiai taip pat didžioji dalis (...) Labai nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių ir prognozuoti galimų nuostolių, nes pajamų praradimas priklauso nuo daugelio aplinkybių“, – sakė M. Skuodis.

Paklaustas apie Kinijos atsako į Lietuvos užsienio politiką grėsmes, M. Skuodis išreiškė lūkestį, kad pirmenybė bus suteikta ekonominiams interesams.

„Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir vienas dalykas – politiniai pareiškimai, kurie kartais stebina. Antras dalykas – santykiai tarp juridinių asmenų ir verslų, ir man atrodo, kad svarbiausia, kad ten, kur reikia, kad tie ryšiai, ekonominiai santykiai išliktų“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Uosto vadovas: pajamos kristų smarkiai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas pripažino, kad nutrūkus Baltarusijos krovinių tranzitui uosto pajamos kristų smarkiai.

„Taip, yra netektys krovinių srautų nemažos (...) Baltarusijos kroviniai sudaro 30 proc. visos Klaipėdos uosto krovos apyvartos. Tie skaičiai yra tikrai nemaži“, – sakė A. Latakas.

A. Latakas teigė, kad kai kurios įmonės patirs didelių praradimų, tačiau jos ieško variantų, kaip kompensuoti krovinius.

Paklaustas apie galimas kompensacijas dėl praradimų, jis sakė, jog jeigu tai yra „visos Europos Sąjungos vertybinis dalykas“, tad galbūt galėtų būti pademonstruotas solidarumas Klaipėdos uosto atžvilgiu.

„Tai turėtų visi turbūt pagalvoti, kaip tai šaliai, tai valstybei, šiuo atveju, mums, padėti. (...) Gali būti ir tam tikri politiniai sprendimai, kaip galbūt tam tikri kroviniai, kurie neturėtų tiesioginio, gero kelio per Klaipėdos uostą, bet galėtų ateiti vien dėl to, kad uostui padėtų kompensuoti praradimus“, – aiškino A. Latakas.  

V. Šileika: gruodį baltarusiškų prekių krova dar nekris 

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vaidoto Šileikos teigimu, gruodžio mėnesį galbūt dar nebus didelio baltarusiškų prekių krovos kritimo.

„Manau, kad yra dar tam tikras krovinių srautas, kuris yra sukauptas  ir galvoju, kad dar gruodžio mėnesį galbūt tas srautas dar judės (...) Yra sutartys, kurios yra veikiančios ir pagal tas sutartis tas krovinys turėtų judėti“, – spaudos konferencijoje sakė V. Šileika.

Tuo metu situacija dėl Kinijos, pasak jo, stebima, bet dabar eksportas į Kiniją per Klaipėdą yra sumažėjęs.

„Uosto įmonės, ypač galbūt ir konteinerių terminalai, kur eina pagrindinis kinietiškų krovinių srautas, vertina ir stebi situaciją. Ką mes dabar stebime, tai yra sumažėjęs eksportas iš Lietuvos į Kiniją, arba jis praktiškai stoja“, – sakė V. Šileika.

„Kol kas eksportas iš Kinijos arba importas į Lietuvą kinietiškų prekių ir krovinių yra nesustojęs, kol kas negirdime apie kažkokias priemones, kurių būtų imtasi dėl tų krovinių stabdymo“, – komentavo jis.

Pasak, jo eksportas į Kiniją galbūt nėra labai didelis, tačiau gali būti svarbus daliai bendrovių: „Manau, kad toms įmonėms, kurios eksportuoja savo produkcija į Kiniją, tai jiems yra svarbi rinka“.

V. Šileikos skaičiavimais, Kinijos konteineriai užima apie 30-40 proc. viso konteinerių srauto Klaipėdos uoste, savo ruožtu, eksportas į Kiniją sudaro iki 5 proc. bendro srauto – tai daugiausia žaliavinės prekės, mediena, maisto pramonės produkcija.