„Nenorėčiau konkrečių detalių komentuoti, visų iki galo niuansų net ir nežinau, tik patvirtinu faktą, bet taip, pervedimai buvo netipiniai ir visiškai kitokie, negu būdavo atliekami visą sutarties laikotarpį. Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį“, – BNS sakė Marius Skuodis.

Jis teigė buvęs nustebintas Baltarusijos pusės veiksmais, atliekant avansus.

„Vieną dalyką kurį žinau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ kažkuriuo metu paprašė dar iki gruodžio 8 dienos, kai buvo paliktas laikas juridiniams asmenims pabaigti visus santykius, atlikti avansinį mokėjimą, bet jis neapėmė gruodžio 8 dienos, o po to, kiek žinau, įkrito ir papildomai suma. Tas dalykas nustebino“, – žurnalistams Vilniaus oro uoste sakė M. Skuodis.

Kitaip sakant, šitoje vietoje buvo daromi avansai gerokai į priekį.

Paklaustas, ar šis klausimas, o kartu ir „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos atsakomybė, bus svarstomas, ministras tikino, jog svarbi visų aplinkybių visuma.

„Įmonė, faktas, privalo elgtis pagal teisės aktus ir kol kas neturiu kažkokių faktų, kuriais galėčiau sakyti, kad įmonė nusižengė teisės aktams ir panašiai. Bet klausimus mes svarstysime ir čia svarbi aplinkybių visuma. Pats JAV sankcijų įgyvendinimo klausimas, kadangi neaiškumų dar yra pakankamai ir iki šiol, – tai vienas dalykas, avansų aplinkybės – antras dalykas, valstybės institucijų veiksmai galimi ar kurie turėtų būti – trečias. Ir visa tai susidėliojo į vieną kelių savaičių laikotarpį, kur tuos atsakymus ir turėtume rasti“, – BNS kalbėjo M. Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aiškino, kad „Belaruskalij“ avansinį mokėjimą aptarnavo bankai, o sankcijos dar nebuvo įsigaliojusios. Apie tai, jo teigimu, buvo informuota ir Susisiekimo, ir Užsienio reikalų ministerijos.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį tikino nebuvęs informuotas apie lapkritį įvykusį Baltarusijos įmonės avansinį mokėjimą „Lietuvos geležinkeliams“.

Anot M. Skuodžio, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija nutartų, jog „Lietuvos geležinkelių“ ir vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“ sutartis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ji būtų nutraukta. 

„Apskritai norėčiau, kad valstybė, visos institucijos, ne tik vienas ar kitas ministras, atsakytų į klausimą, ar tokia sutartis atitinka, atsižvelgiant į visas aplinkybes, Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, o jeigu neatitinka, natūralu, tai būtų sprendimas ją nutraukti“, – BNS sakė M. Skuodis.

Pasak jo, labai svarbu, kad valstybė teisiškai įvertintų, ar tokia sutartis gali būti, ar negali, nes kol kas yra daug diskusijų viešojoje erdvėje: „Norėčiau kad tos diskusijos būtų ir teisiniame lygmenyje.“

„Tai būtų vienas iš galimų valstybės veiksmų, jei valstybė tokį žingsnį norėtų žengti, kaip pagrindas nutraukti sutartį, – jeigu valstybinės institucijos pasakytų, kad tokia sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – pabrėžė ministras.

M. Skuodis kol kas nenorėjo komentuoti, ar Vyriausybė padės „Lietuvos geležinkeliams“ ir suteiks įmonei subsidiją, kad ji galėtų išlaikyti infrastruktūrą.

„Priklauso, kokios papildomos bus pajamos, kokios kitos aplinkybės, tai klausimas, kuris truputį šiek tiek vėlesniam laikui, nes kol kas nuostolių kažkokių nėra patirta“, – BNS sakė M. Skuodis.

M. Bartuška trečiadienė Seimo komtete sakė, jog netekus JAV sankcionuotos „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus. Anot jo, jau anksčiau preliminariai vertinta, kad geležinkelių grupė neteks apie 60 mln. eurų pajamų.