„Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro. Mūsų institucijos kiekvieną dieną atranda vis kokią nors schemą kaip apeiti sankcijas“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė M. Skuodis.

„Tose schemose dalyvauja ir užsienio įmonės, deja, ir Lietuvos įmonės“, – teigė ministras.

„Aš tikrai neatmetu, kad tų schemų bus ir daugiau, nes jos kuriamos kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.

Pasak ministro, prieš karą 17 mln. tonų siekęs geležinkeliais iš Baltarusijos gabentas metinis krovinių srautas pernai sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. tonų.

„Prieš karą mes turėjome su Baltarusija prekybos srautą, srautas yra likęs pakankamai sąlyginai nedidelis, bet vis tiek, kaip mes matome su trąšomis, matome su mediena, kiekvieną kartą kažkas bando tokį pleištą mums įvaryti“, – teigė M. Skuodis.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą, kuriame su partneriais išsiaiškino, jog pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo.

Pasak tyrimo, karbamidas, kurio pėdsakai veda iki vienintelės jo gamintojos Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“, geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.

„Siena“, bendradarbiaudama su „Belarusian Investigative Center“ (BIC), „Atvira Klaipėda“ ir „Kas vyksta Kaune“, atskleidė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais gabenamas karbamidas Lietuvos sieną kerta pasinaudojant sankcijų spraga. Kadangi ES sankcijos taikomos „Grodno Azot“, o ne karbamidui, trąšų tiekėjomis oficialiuose dokumentuose įvardijamos kitos Baltarusijos įmonės, nefigūruojančios sankcijų sąrašuose.

Siekiant ištirti BKT teritorijoje užfiksuoto karbamido kilmę, praėjusią savaitę į prokuratūrą kreipėsi tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Susisiekimo ministerija.